Aktualijos

Amerikos žydai sveikina Vilniaus sprendimus atsisakyti ženklų J. Noreikai, K. Škirpai

Amerikos žydų kongresas sveikina Vilniaus savivaldybės sprendimus pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai – generolui Vėtrai bei atsisakyti Kazio Škirpos alėjos pavadinimo miesto centre.

Šeštadienį nuimtą lentą nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kongresas socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino „dar viena gera žinia“.

„Dar viena gera žinia iš Vilniaus: miesto meras priėmė sprendimą pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai, įsivėlusiam į Holokausto nusikaltimus“, – teigia Jungtinių Valstijų žydus vienijanti organizacija.

 

Prieš kelias dienas bendruomenė sveikino ir sostinės tarybos sprendimą Kazio Škirpos alėją Gedimino pilies papėdėje pervadinti Trispalvės alėja, nurodydami, kad lietuvių diplomatas ir karininkas buvo „ne tik kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, bet ir nacių rėmėjas“.

Abu sprendimai Lietuvoje sulaukė tiek palaikymo, tiek ir protesto bangos.

Lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta šeštadienio naktį, apie tai mero atstovai BNS informavo šeštadienį ryte.

 

Kritikai ragino atsisakyti šio garbingo ženklo įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Tuo metu K. Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais įvertinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

Autorius: Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
SAUNUS ŽYDAS RASLANAS
SAUNUS ŽYDAS RASLANAS
1 metus

SIULAU ..PASTATYTI ŽYDU DYDVYRIU,RAINIU CHEROJUI LUKISKIU AIKSTEJE PAMINKLA….JUOLAB IR KONTORA SALIA….TIKIUOSI ZYDU ORGANIZACIJOS IR IZRAELIS TAI PAREMS….SIMASIUS KAIP TIK LAIKO SIA VIETA VA TOKIEMS GERBEMIEMS IZRAELIO SUNUMS !!!!!!

Sausis
Sausis
1 metus

Apgailetina

Back to top button