Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų veisimas ekonominiu ir socialiniu požiūriu užima strateginę vietą Sąjungos žemės ūkyje ir juo prisidedama prie Europos Sąjungos kultūros paveldo.
Veislininkystėje kilmės duomenys yra patys svarbiausi. Jie taip pat gali padėti didinti ūkio produktyvumą. „Turint pilna bandos kilmės informaciją galima išskaičiuoti statistiškai vieno ar kito reproduktoriaus savybes (pvz. iš vieno reproduktorius dažniau gaunami dvynukai, iš kito gimsta tik po vieną, galima nustatyti, reproduktoriaus įtaką palikuonių gyvybingumui, sveikatingumui ir daugybę kitų ūkio ekonomikai naudingų dalykų). Todėl labai rekomenduojama kergimus registruoti ne tik dėl to kad reikia, bet ir iš to gauti realią ūkiui naudingą informaciją“, – teigia Veislininkystės skyrius vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.
Anot Veislininkystės skyriaus vedėjos, kergimo fakto registravimas duoda pilnesnę gyvulio informaciją. Sistema pati iš kergimo fakto pagal algoritmus vėliau registruojant atvestu jauniklius priskiria tėvus, o tai reiškia, kad sistemoje bus nurodyta ne tik motina bet ir tėvas.
VMVT atliko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Ūkinių gyvūnų registro Gyvulių veislininkystės informacinėje sistemoje registruotų duomenų analizę. Buvo vertinama kiek Lietuvoje registruotų avių ir ožkų, atvestų 2021-2022 metais, neturi tėvų informacijos.
Nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvoje atvestų avių ir daugiau nei 93 proc. Lietuvoje atvestų ožkų nėra nurodyto tėvo informacijos.
VMVT primena, kad vadovaujantis Ūkinių gyvūnų kergimo apskaitos taisyklėmis „Dėl ūkinių gyvūnų reprodukcijos apskaitos taisyklių patvirtinimo“, kergimo įvykį gyvulių laikytojai patys gali tiesiogiai užpildyti prisijungę prie Ūkinių gyvūnų registro. Tai padaryti yra labai paprasta, o pačią registraciją reikalinga atlikti per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, dienos, bet ne vėliau nei iki pirmo gauto palikuonio registravimo dienos.
