Po trejus metus trukusių darbų, Užupyje esantis Jono Meko skersvėjis vėl atviras vilniečiams ir sostinės svečiams. Skersgatvio atgimimas, kurį inicijavo Aurelijaus ir Aurelijos Rusteikų šeima, tampa tikru Užupio skersvėju, kuriuo teka menų upė ir pučia mekiški vėjai.
Į Užupio meno Meką sugrįžo kultūros vėjai
XVIII amžiaus vidurį menantį taką atnaujinusi Rusteikų šeima tiki, jog visus, žengiančius Skersvėju, pagaus ir lydės meno dvasia.
„Užupiečiai žino – ši vieta turi ypatingą aurą, kur susipina kūrybinis polėkis ir meninė saviraiška. Čia gyveno ir kūrė poetas Jurgis Laskarys, dailininkas Ferdinandas Ruščicas, kultūrinį pėdsaką paliko avangardo krikštatėvis Jonas Mekas. Būtent šios vietos istorijos įkvėpti mes nusprendėme ją prikelti naujam gyvenimui.
Mūsų šeima vieningai sutarė dėl vizijos – menų takas turi būti gyvas, atviras, pilnas įvairiausių patyrimų: dailės, muzikos, poezijos, arbatos ir vyno, knygų ir vinilinių plokštelių, gurmaniškų vakarienių. Tai vieta, kur nuolat vyks renginiai. Čia bus gera susitikti su bičiuliais ir degustuoti meną. Svarbiausia – ši vieta turi vienyti ir skleisti bendrystės jausmą. Tikimės, kad vilniečiai ir miesto svečiai greitai pamils naująjį Skersvėjį“ – pasakoja A. Rusteika.
Gatvelėje jau įsikūrė Žygimanto Amelyno freska, vaizduojanti J. Meką pagal Antano Sutkaus nuotrauką, vaizdo įrašai, bylojantys apie J. Meko akimirkas Lietuvoje. Lankytojus pasitiks skulptoriaus Tado Gutausko sukurtas Skersvėjo Naminukas ir jo Šaltinis.
Skersgatvyje naujus namus rado meno galerijos „ARTerija“ su garsaus olandų kūrėjo Sije Verskio kompozicija „World Goes Bananas“, „AP galerija“ su ką tik atidaryta tapytojos Audronės Petrašiūnaitės paroda „Čia gyvena Alisa“, Vilniaus meno pasaulio žvaigždės, tapytojo Audriaus Gražio galerija, holistinio meno dekoro galerija-studija „Cinta“ ir net kolekcinių automobilių „Garažas 9:11”.
Rimtai juokaujanti Vilniaus vieta
Užduoties suformuoti žinomo skersgatvio naująjį veidą ėmėsi vietokūros profesionalė Julija Janus, kuri šią vietą mato kaip unikalią ir vienintelę Vilniuje.
„Siauram takui J. Meko suteiktas Skersvėjo pavadinimas labai taikliai apibūdina šią vietą. Ji savo energija išsiskiria iš kitų Vilniaus senamiesčio gatvelių – čia visuomet vyks parodos, instaliacijos, lankytojus įtrauks meninis judesys. Visi Skersvėjyje matomi ženklai liudys čia jau veikusių menininkų pėdsakus kartu su esamų galerijų parodomis“, – sako J. Janus.
Skersgatvį, kuriame siaučia meniškieji Fluxus vėjai, J. Janus kūrė žvelgdama profesionaliu, kiek ironišku žvilgsniu į judesį, transformaciją, greitį ir lakumą. Kaip pati pašnekovė sako, tai – „rimtai juokaujanti Vilniaus vieta“.
„Kuriant šią vietą labiausiai mane įkvėpė J. Meko amplua avangardinio meno padangėje – maištininko, keistuolio ir kultūrinio avantiūristo. Todėl ir šis skersvėjis trauks kūrybai neabejingus žmones. Visų gatvelę kūrusių žmonių vizijoje čia nuolat rinksis gurmanai ir gurme – tie, kurie kuria, ir tie, kurie ta kūryba mėgaujasi. Ši vieta turi visas sąlygas virsti intelektualų beau monde skersgatviu“.
Įspūdingus vietokūros projektus įgyvendinusi menininkė džiaugiasi, kad kuriama strategija pasiteisino. „Esu sužavėta, kad šioje vietoje susirinko kaimynai, kurie puikiai supranta vietos energiją. Bendruomenė yra tas užtaisas, kuris kūrybinėje vietokūroje generuoja socialinį, kultūrinį pokytį ir pritraukia žmones“, – sako J. Janus.
