Istorinis Vilniaus Senamiestis jau daug metų kenčia nuo perteklinių paveldosaugininkų reikalavimų, stabdančių iniciatyvas tvarkyti senojo miesto teritorijoje esančius infrastruktūros objektus. Neapsikentusi vilkinimo, Vilnius miesto savivaldybė priėmė sprendimą – „Grindai“ patikėta imtis sisteminio mažesnio poveikio darbų Senamiestyje.
Šis pokytis susijęs ir su „Grindos“ darbo pobūdžio pasikeitimu – įmonė pereina prie proaktyvaus miesto tvarkymo ir duomenimis grįsto darbo organizavimo modelio.
„Anksčiau įmonė imdavosi darbų, kai apie juos signalizuodavo savivaldybė. Dabar darbai bus atliekami ne todėl, kad kažkas pasakė juos sutvarkyti, o todėl, kad problemas reikia spręsti. Iškėlėme idėją inicijuoti ir koordinuoti pokyčius tvarkant Vilniaus senamiestį ir jaučiame Savivaldybės vadovybės palaikymą “, – teigia „Grindos“ direktorius Andrius Griškevičius.
Vienas pirmųjų darbų, kurių pasiruošusi imtis įmonė – po trišalių Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kultūros paveldo departamento konsultacijų parengti kelias standartizuotas senamiesčio dangų atnaujinimo schemas, kurias, atsižvelgdamos į istorinius laikotarpius ir paveldosaugos bei medžiagiškumo reikalavimus, patvirtintų už kultūrinį ir istorinį paveldą atsakingos institucijos.
„Niekam ne paslaptis, kad ankstesnieji bandymai tvarkyti mūsų sostinės Senamiestį pagal sovietinius standartus jau padarė neatitaisomą žalą šalies istoriniam paveldui“, – primena A. Griškevičius ir priduria, kad, pagal patvirtintas schemas tvarkydama Senamiesčio gatves, „Grinda“ atliktų tik paviršinius dangų tvarkymo darbus ten, kur kultūrinis sluoksnis neišlikęs, todėl archeologiniai tyrimai nebūtų reikalingi. Vis dėlto, standartizuotos schemos ir iš anksto suderinti reikalavimai remontui įsigyjamoms medžiagoms leistų gerokai sutrumpinti viešųjų pirkimų terminus ir remonto darbus atlikti sparčiai.
Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas pamena, kad prieš Vilniaus senamiestį įrašant į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, į sostinę iš Suomijos atvykęs ekspertas-vertintojas pastebėjo, jog mūsų šalyje nėra susiformavusios vieningos pastatų ir gatvių eksploatacinės priežiūros ir tvarkybos tradicijos, neturime tokio ūkiškumo kultūros tradicijų.
„Deja, turiu su tuo sutikti. Nors privatizacija įvyko jau senokai, bendras ūkinis supratingumas ir atsakomybė vis dar menki. Nors atrodo paprasta – jei pamatei, jog kažkas genda ar jau sulūžo – pataisyk neatidėliodamas. Matyt, tebeveikia įsisenėjęs įprotis eksploatuoti tol, kol pastatas ar gatvelė nugyvenami. Jei savininkai ir už savo sritis atsakingieji nuolat stebėtų gyvenamąją aplinką sutvarkydami sugadintą lietvamzdį, suskilusią dangą ar atsiradusią kelio duobę iškart, neturėtume tokios situacijos, su kokia bemaž susigyvenome“, – sako G. Rutkauskas.
Jis įsitikinęs, kad „Grindos“ iniciatyva parengti kelias senamiesčio atnaujinimo schemas, pagal kurias būtų sistemingai atliekami Senamiesčio tvarkymo darbai, yra aktuali ir gera. Svarbu tik nusimatyti tam tikras taisykles, vadovaujantis istoriniais tyrimais ir paveldosaugos principais atsižvelgti į medžiagiškumą, technologijas, tradicijas. Tai yra svarbu, siekiant puoselėti miesto tradicijas ir autentiškumą, tam suteikiant šiuolaikinės pažangos.
Praėjusį mėnesį „Grinda“ pradėjo vykdyti Senamiesčio „greitosios pagalbos“ programą, kuria siekiama identifikuoti ir operatyviai išspręsti smulkiąsias miesto susisiekimo infrastruktūros problemas. Pavyzdžiui, suremontuoti nedidelius ištrupėjusių, išsikraipiusių, išplautų plytelių plotus.
