Jau ne vienus metus vilniečiai diskutuoja, ar nereikėtų atgaivinti originalius Šnipiškių dalies vietovardžius – Skanseną ir Piromontą. 

Kai kuriuose leidžiamuose žemėlapiuose jau ir dabar šalia Šnipiškių pavadinimo užrašomi ir Skanseno bei Piromonto vietovardžiai.

Iš kur šie rajono pavadinimai atsirado ir kur jie yra? Skansenas užima beveik 8 hektarų, o Piromontas – daugiau kaip 1 hektaro teritoriją.

Šnipiškės vienas iš seniausių miesto rajonų

Vilniaus istoriniuose dokumentuose Šnipiškės (Šnipiškis) minimos nuo XVI a. Rajonas susiformavo XIX a., turi vertingųjų savybių, kaip architektūrinis, etnokultūrinis ir urbanistinis paveldas.

Vietovardis Šnipiškės kilęs iš šioje vietovėje dvarą turėjusio turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipio pavardės. Jam didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs didelius žemės plotus už Neries upės. Tarpukario metų turistiniuose vadovuose po Vilnių buvo rašomas vietovardis Šnipiškis.

Skansenas – vilniečių dar vadinamas Šanchajumi

Skansenas – tai dabartinės S. Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatvės. Vaikščiodami Skanseno gatvelėmis, galite pamatyti 1880–1930 m. pastatytus liaudiškojo tipo medinius namus, kai kur išlikusį senovinį grindinį ar paveldosaugininkų saugomas didžialapes ir mažalapes liepas.

Skansene Kultūros paveldo departamentas užregistravęs 332 gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kiemo statinius, garažus.

Skansenui būdinga priemiesčio plano struktūra. Tai – stačiakampis pagrindinių gatvių tinklas su skersinėmis gatvelėmis, įvažiavimais į sklypus.

1875 m. sudarytas Vilniaus miesto perspektyvinis planas, kuriame buvo numatyta Vilniaus miesto plėtra šiaurės kryptimi. Vadovaujantis šiuo planu buvo nutiesta Giedraičių gatvė. Šioje teritorijoje nuo 1890 m. iki XX a. pr. vyko intensyvios gyvenamųjų medinių namų statybos.Pavadinimas kilo nuo etnografinio muziejaus po atviru dangumi Stokholme. Būdinga priemiesčio plano struktūra: stačiakampis pagrindinių gatvių tinklas su skersinėmis gatvelėmis, įvažiavimais į sklypus. Išlikusios S. Fino, Šilutės, Krokuvos gatvių akmenų grindinio dalys.

Piromontas – mažiausiais mikrorajonas

Iki XIX a. II p. Šnipiškės vystėsi menkai. 1875 m. sudarytas Vilniaus miesto perspektyvinis planas, kuriame buvo numatyta Vilniaus miesto plėtra šiaurės kryptimi, o tuo metu teritoriją šalia dabartinio Žaliojo tilto, Kalvarijų ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, vadinamą Piromontu dėl joje XVIII a. buvusių Vitebsko vaivados Piro statytų rūmų griuvėsių, nuspręsta užstatyti mūriniais gyvenamaisiais namais. Bankininkas ir visuomenės veikėjas Juozapas Montvila šioje vietoje sumanė pastatyti mūrinių gyvenamųjų namų koloniją. Pagal 1898 m. Vladislovo Stipulkovskio ir 1899 m. ir 1900 m. Augusto Kleino paruoštus projektus 1900 m. suformuotas kolonijos užstatymas.

Piromontas – 1 ha užimanti Vilniaus miesto Šnipiškių rajono dalis prie A. Juozapavičiaus, Rinktinės, Šeimyniškių ir Sluckų gatvių.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

48 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar iš Lietuvos oro uostų brangu skristi atostogauti?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist