Kai kurie didesnių Lietuvos miestų mikrorajonai 8–9 dešimtmetyje buvo statomi vietoje buvusių kaimų, plynų teritorijų, teigia LRT kalbos redaktorė Nerija Jodelienė. Anot jos, tokiuose rajonuose nebuvo daug darbo, pramogų vietų, kultūros centrų.
LRT RADIJO klausytojas domisi, kodėl kai kurie miestų rajonai vadinami miegamaisiais.
Terminą „miegamieji rajonai“ tikrai galite dažnai išgirsti žiniasklaidoje, laidoje, perskaityti literatūroje, sako N. Jodelienė. Anot jos, šio termino, kilusio iš žodžių „miegoti“, „miega“, kilmė nėra labai sena.
„Tai didesnių Lietuvos miestų mikrorajonai, kurie buvo pastatyti vietoje buvusių kaimų, plynų teritorijų 8–9 dešimtmetyje. Vilniuje tokie rajonai yra Lazdynai, Karoliniškės, Šeškinė, Pašilaičiai, Pilaitė ir kt. Šiaulių miegamieji rajonai: Dainai, Gytariai. Kauniečiai puikiai žino Vilijampolę, Petrašiūnus“, – pasakoja kalbininkė.
8–9 dešimtmetyje Lietuvos miestuose buvo statomi ne pavieniai namai, o projektuojamas ir pastatomas visas daugiabučių mikrorajonas, tikina ji. Kodėl jie vadinami miegamaisiais rajonais?
„Statant juos manyta, kad čia gyvenantys žmonės dirbs miesto centre ar kituose pramonės rajonuose, o namo grįš vakare pailsėti, pabūti su šeima, išsimiegoti. Šiuose rajonuose nebuvo daug darbo vietų: pastatoma mokykla, poliklinika, darželis“, – teigia LRT kalbos redaktorė.
Tad jie buvo skirti pailsėti, išsimiegoti po darbo. Tačiau šiandien situacija šiek tiek pasikeitė, tikina N. Jodelienė: „Miestų miegamieji rajonai nebenori būti tik miegamaisiais. Čia kuriasi įvairūs kultūros centrai, pramogų vietos, kurios stengiasi suburti žmones iš viso miesto.“
Kalbininkės manymu, šis terminas ateityje gali būti girdimas rečiau.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
