Naujoji Vilnia – turbūt mažiausiai vilniečiams pažįstama vieta. Jau daugiau kaip pusę amžiaus ji yra Vilniaus dalis, turi istorinį centrą, skirtingus kvartalus, nes kažkada buvo atskiras miestas. Miesto teises gyvenvietė gavo 1903 metais, nors žmonės šiose apylinkėse gyvena kelis tūkstantmečius. Tai liudija įspūdingi piliakalniai ir šimtamečiai geležinkelio bei gamyklų pastatai.
Gražus kalvų ir miškų kraštovaizdis, daugiakalbystė, įdomi istorinė praeitis, pastovus gyventojų skaičius, patogus susisiekimas, vis dažniau apsilankančios asfaltavimo mašinos, naujus pėsčiųjų takus palei Vilnios krantinę tiesiantys darbininkai, būriai smalsių pažintinių žygių dalyvių, niekur neskubantys žmonės. Nepaisant šių vaizdinių šiandien N.Vilnia susiduria su daugeliu iššūkių, kurių dažnas sostinės gyventojas net neįsivaizduoja. Tai kanalizacijos bei vandentiekio trasų stoka, dviračių takų nebuvimas, šaligatvių ir apšvietimo pagrindinėse gatvėse trūkumas, autobusų stotelės bestoginių, socialinės paskirties įstaigų koncentracija, dešimtmetį įšaldytas futbolo komplekso projektas ir daugelis kitų.
Tačiau čia vis dažniau atsikelia gyventi jaunos šeimos, kurios atranda šį gamtos kampelį, ir nori, kad jų gyvenamoji aplinka būtų graži, saugi, patogi – tokia, kokia ir turėtų būti sostinėje. Todėl savo rajoną mylintys ir jam neabejingi gyventojai susibūrė į bendruomenę ir kviečia prisijungti kitus bendraminčius.
Bendruomenės pirmininkas yra architektas Maksimas Zacharovas. „Gimiau Vilniuje, N.Vilnioje užaugau ir praleidau vaikystę. Šioje sostinės dalyje matau didžiulį neišnaudotą potencialą, ypač gamyklų prie upės konversijoje. Išsiskirti, o ne atsiskirti – toks yra naujai kuriamos Naujosios Vilnios miesto bendruomenės šūkis. Žodis „miestas“ bendruomenės pavadinime – tai ne protestas, o išskirtinumas nuo kitų Vilniaus dalių, kvietimas pažinti, atrasti.
Iki šiol žiūrėjau gana skeptiškai į bendruomenes, matyt dėl to, kad viešumoje susiformavo gana neigiamas jų įvaizdis: tarytum tai yra dar viena smulki biurokratinė institucija su ribotomis galimybėmis arba vieno asmens bendruomenė, kuri skirta „įsisavinti“ lėšas, vykdant smulkius mėgėjiškus kultūrinius projektus. Dar yra bendruomenių, kurios nuolat priešinasi viskam kas yra progresyvu ir nori paversti teritorijas užkonservuotais rezervatais be jokios plėtros. Kiek ironiška, nes su bendraminčiais vis tiek įsteigėme bendruomenę. Kad bendra veikla efektyvesnė, supratau projektuodamas parką. Būtent tada ir susipažinau su tais žmonėmis, su kuriais įsteigėme bendruomenę. Resursai buvo riboti, bet gimtosios vietos ir patikima komanda padėjo susitvarkyti su užduotimi, suteikė užsispyrimo pakeisti net ir tvarkomos teritorijos ribas, kad būtų naudingiau gyventojams. Ir tai pavyko.
Iki tol veikiau atskirai kaip ir kiti bendruomenės steigėjai, rašiau raštus, bet pamačiau, kad nesu vienas, mūsų yra daug. Negalėčiau teigti, kad visi asmeniniai kreipimaisi buvo bevaisiai, tačiau toliau sprendžiant problemas bendruomenės balsas bus žymiai svaresnis. Šiuo metu pagrindinis bendruomenės siekis yra visos sostinės Nakvynės namų išplėtimo ir blaivyklos „Sala“ įrengimo projekto greta Rokantiškių užtvankos ir Pavilnių regioninio parko ribos sustabdymas.
Steigdami bendruomenę sutarėme, kad Taryba yra aukščiausias organas, pirmininkas tėra tik administratorius, tarpininkas. Tokiais demokratiniais principais, paremtais narių rotacija sutikau eiti šias pareigas. Kiekvienas Tarybo narys kuruoja tam, tikrą veiklos sritį.“
Augustinas Daugilis: „Nors N.Vilnioje dar negyvenu, bet čia esančiuose soduose leidžiu laiką jau 30 metų. Netolimoje ateityje planuoju ir apsigyventi šiame rajone. Man svarbu, kad dingtų ar bent sumažėtų žmonių susvetimėjimas, kad kaimynas pažinotų kaimyną – ir nebūtinai artimiausią – o ne nuleidęs akis praeitų prasilenkdami. Taip pat rūpi ir gyvenimo kokybė, išvystyta infrastruktūra bei saugumas šiame rajone. Be stiprios, bendrus tikslus turinčios, bendruomenės visą tai pasiekti yra sunku, jeigu išvis įmanoma. Įkvėptas puikaus pavyzdžio – Užupio Respublikos, tapau vienu iš N.Vilnios bendruomenės atsiradimo iniciatoriumi. Esu pasiryžęs keisti N. Vilnios veidą kartu su bendraminčiais.“
Regina Stakuvienė: „Esu baigusi N.Vilnios vidurinę mokyklą. Šios vietos man pažįstamos ir savos. Suprantu, kad norėdami net ir didelių pokyčių savo valstybėje, turime pradėti tvarkytis savo kiemą. Kadangi šiuo metu mano kiemas yra čia, tai su džiaugsmu prisijungiau prie šios bendruomenės. Tikiuosi sėkmingai viešinti mūsų gražias iniciatyvas, rūpintis švietimo projektais“.
Edita Aleškevičienė. Esu teisininkė, 3 vaikų mama. Gyvenu senojoje N. Vilnios dalyje apie 10 metų. Man labai rūpi aplinka, kurioje gyvenu aš ir mano šeima, todėl esu dalyvavusi visose akcijos „Darom“ talkose. Taip pat savo iniciatyva tvarkau aplinką. Matau šį rajoną, kaip puikią vietą įsikurti tiems, kurie nori gyventi mieste, bet kartu arti gamtos.
Aistė Mikštė: „Mano sritis – menai ir kultūra. Telkdama skirtingų menininkų iniciatyvas, turiu tikslą išjudinti kūrybinius procesus N.Vilnioje, kurie taptų vienu iš svarbiausių šį rajoną reprezentuiojančių reiškinių.“
Rasa Aleksaitė: „Esu gidė, N.Vilnioje gyvenu nuo 1998 metų ir man tai pats gražiausias gamtiniu požiūriu Vilniaus rajonas, turtingas savo istorija. Norėčiau, kad geros žinios apie N.Vilnią sklistų kuo plačiau. „
Įsteigta Naujosios Vilnios miesto bendruomenė yra savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio buvusio istorinio N.Vilnios miesto, dabar – N. Vilnios seniūnijos šiaurinės dalies gyventojus ir šioje teritorijoje veikiančias organizacijas, bendrijas, įstaigas bei įmones, jungiančias ir atstovaujančias N. Vilnios gyventojus.
Bendruomenės veiklos principai ir bendri tikslai
- Aktyvios ir atviros pilietinės bendruomenės formavimas
- Bendruomenės ir Valstybinių institucijų bendradarbiavimas
- Darni teritorijų plėtra
- Vilnios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas
- Saugios ir sveikos aplinkos kūrimas
- Socialinės rūpybos decentralizacija ir prieinamumas bendruomenei
- Kultūrinė ir švietėjiška veikla
- Patrauklaus N.Vilnios įvaizdžio formavimas
- Pagalba gyventojams identifikuoti problemas ir jų sprendimo stebėsena
