Laikui bėgant vis geriau ir geriau suprantu “Julie and Julia” filme išgirstą frazę, – “Jei žinočiau, jog iki mano gyvenimo pabaigos liko tik trisdešimt dienų, aš visas jas praleisčiau valgydama sviestą”, – iš tiesų – sviesto savo gyvenime ieškau visur – rytiniame prancūziškame raguolyje, mamos išvirtoje manų košėje, gardžiausiame bechamel‘io padaže, rudeniniame obuolių pyrage ir netgi “Benedikto kiaušiniuose”.
Juk viskas, kas savyje turi bent lašelį tikro, grietinėle kvepiančio sviesto yra kažkas nepaprasto. Kažkas, kas tirpdamas burnoje tave priverčia užsimerkti, o vėliau veide palieka tik palaimingą nuoširdų šypsnį.
Keletą mėnesių vaikštinėjau po skirtingas Vilniaus vietas ir bandžiau jose siūlomą pusryčių meniu. Ne paslaptis, jog vienas mėgiamiausių ryto patiekalų man – “Benedikto kiaušiniai”. Negaliu atsispirti puikios sviestinės bandelės, traškios šoninės, šilkinio kiaušinio ir to, nelengvai pažabojamo hollandaise padažo deriniui. Tikras sviestas mano širdžiai.
Todėl ir nusprendžiau pasidalinti su jumis savo įspūdžiais apie 11 skirtingų vietų, kuriose ragavau “Benedikto kiaušinius”. Kas mane nuvylė ir ką iki šiol rekomenduoju draugams tuoj pat papasakosiu jums.
Sugamour (6.5 EUR)
Bene populiariausia pusryčių vieta Vokiečių gatvėje – restoranas “Sugamour” siūlo net keletą “Benedikto kiaušinių” variacijų. Čia “Benediktą” pusryčiams ragavau dukart: pirmą kartą seniai pavasarį, pačioje “Sugamour” susikūrimo pradžioje. Tuomet likau patenkinta pusryčiais ir viską detaliai aprašiau blog’e. Na, o antrąjį kartą čia lankiausi rudenį ir jau tuomet pastebėjau, kad patiekalų kainos per pusmetį į viršų šoktelėjo gana aukštu šuoliu.. Nežinau, ar šis faktas turėjo įtakos “Benedikto kiaušinių” skoniui, tačiau akivaizdžiai padidėjusi patiekalų kaina neabejotinai turėtų reikšti ir išlaikytą maisto kokybę – deja, to pasakyti apie “Sugamour” ruošiamus “Benedikto kiaušinius” negalėčiau. Likau nusivylusi netolygia hollandaise padažo tekstūra, vienas kiaušinis buvo geriau išviręs nei kitas, o angliškoji bandelė, ant kurios “Sugamour” ir patiekia “Benedikto kiaušinius” – tiesiog neįsiminė.
Panama Food Garden (7.5 EUR)
Vieni brangiausių “Benedikto kiaušinių”, kuriuos valgiau Vilniuje buvo mano pamėgtame restorane “Panama Food Garden” – tiesa, pusryčių patiekalu tuomet likau smarkiai nusivylusi – angliškoji bandelė buvo sausa ir kieta, padažas – per skystas ir beskonis. Vienintelis dalykas, tuomet išgelbėjęs situaciją buvo nuostabi “Panama Food Garden” aplinka ir nepaliaujamas restorano kūrybiškumas – “Benedikto kiaušiniai”, nors ir nevykę, tačiau pateikti gražiai.
Vis dėlto, vėl jų ragauti čia nesiryžčiau, ši vieta akivaizdžiai laimi pietų, bet ne pusryčių kategorijoje.
Kavos Era (5.5 EUR)
Apie “Kavos Erą” daug kalbėti tikriausiai nereikia – “Benedikto kiaušiniai” čia – be konkurencijos skaniausi. Angliška bandelė visuomet pamalonina gomūrį savo švelnia, sviestine (!) tekstūra, skrudinta šoninė ar švelni, minkšta lašiša – niekuomet nenuvilia savo kokybe, kiaušiniai – paruošti be priekaištų, o padažas… padažas tiesiog puikus. Toks, koks ir turi būti. Tiesa, be viso to, “Kavos Eroje” be galo jauku gurkšnoti rytinę kavą ir pro didelius langus stebėti pravažiuojančias mašinas. Viena mėgstamiausių pusryčių vietų mieste.
Kablys – (tuomet “Kablio” brunch kaina siekė 10 EUR)
“Kablyje” “Benedikto kiaušiniai” patiekiami ant poliarinės duonos – negalėčiau teigti, jog ja mėgavausi labiau nei tradicine angliška bandele, tačiau idėja originali, įdomi ir… tikrai skani. Ši, gana paprasta ir tuo pačiu inovatyvi “Benedikto kiaušinių” variacija patiks naujų potyrių mėgėjams. Ragaukite sekmadienio brunch arba šeštadienio vėlyvųjų pusryčių metu.
Marsas (5.5 EUR)
Prisimenu, jog grįžusi iš sekmadienio pusryčių “Marse”, nekantravau kuo greičiau su jumis pasidalinti savo patirtimi. Tai padariau savo “Instagram” (@lepresttige) paskyroje, tačiau džiaugiuosi gavusi progą viską detaliau papasakoti blog’e. Visų pirma – tikėsite tuo, ar ne – tai buvo vieni skaniausių “Benedikto kiaušinių” Vilniuje (nepaisant ne itin patrauklaus vaizdo lėkštėje), tačiau šis faktas tapo “besvoriu” susidūrus su itin nemaloniu ir nesvetingu “Marso” priėmimu.
Jei vis dėlto ryšitės paragauti “Marso” pusryčių – būkite nusiteikę, jog maistą teks valgyti bare – turiu omenyje – vietoje, kur dar prieš kelias valandas alus liejosi laisvai ir, panašu, dar nespėjo “išgaruoti”. Taip pat pasiruoškite, jog jokio malonaus pasisveikinimo ar klausimo – “ką užsisakysite?”, – čia nesulauksite. Tuos gardžius “Benedikto kiaušinius” reikės kone pačiam pasigaminti. Na, ne, šiek tiek “perspaudžiau”. Tačiau pusryčių eiga tikrai priklausys nuo už baro besisukiojančio darbuotojo nuotaikos.
Tačiau reziumuojant “Marso” “Benedikto kiaušinius” noriu pasidžiaugti puikia sviestine bandele, kuri šiame patiekale neabejotinai groja vieną svarbiausių natų.
Stebuklai (6 EUR)
Viso Vilniaus liaupsinamas “Stebuklų” “Benedikto kiaušinis” man buvo vienas neįsimintiniausių. Tiesą sakant, praėjus kelioms minutėms po pusryčių jau neatsiminiau jokių potyrių ir pojūčių. Tai buvo tiesiog gražiai atrodantis patiekalas su kokybiška lašiša ir jokios žinutės neperduodančia “angliška bandelė”. Atleiskite, bet abu kartus atmintyje išliko tik gražūs ir stilingi “Stebuklų” indai.
Valgomasis (tuomet “Valgomojo” brunch kaina siekė 15 EUR)
Jaukusis “Valgomasis” nustebino savo išmone – “Benedikto kiaušiniai”, patiekti ant kukurūzų duonos ištirpo burnoje.
Kukurūzų duona buvo puri, lengva ir drėgna. Viskas tarytum “šoko” ramų, lėtą ir iškilmingą valsą. Tingių sekmadienio pusryčių ritmu. Šiame derinyje aš radau tą išsvajotą sviestą. Šiek tiek netradicinį, bet vis tokį pat puikų.
Meat Steak House (brunch meniu kaina siekė 12 EUR)
Originalių “Benedikto kiaušinių” pasirinkimu nustebino ir restoranas “Meat Steak House” – ispaniškoji jų versija su apkeptomis bulvėmis, aštriu paprikų padažu bei chorizo buvo tikrai skani. Mielai sugrįžčiau čia paragauti tradicinių “Benedikto kiaušinių”.
Gaspar’s (6-6.5 EUR (“Benedikto kiaušinių” su krabo mėsa kaina didesnė))
Vis dar svarstau – ar mano lūkesčiai buvo per dideli, ar “Gaspar’s” ruošiamų “Benedikto kiaušinių” stilius tiesiog ne man, tačiau šiuo bandymu likau nusivylusi. “Gaspar’s” restorane esantys “Benedikto kiaušiniai” patiekiami ant indiškos naan duonos ir gardinami arba krabo mėsa, arba lašiša. Išbandžiau abu variantus ir turiu pripažinti, jog mieliau rinkčiusi gardintus lašiša. Krabo mėsai tiesiog pritrūko “charakterio”, viskas tarsi “nelipo” ir nesiderino tarpusavyje, todėl šį kiaušinį norėjosi kuo greičiau suvalgyti.. o juk tai visai negeras dalykas, jei kalba sukasi aplink ilgus ir tingius sekmadienio pusryčius.
Bizarre – “Trio” (7 EUR)
Lietuvos “grietinėlės” pamėgtas, didžiulis restoranas Vilniaus senamiestyje “Bizarre”, dar visai neseniai paskelbęs savo savaitgalio “brunch” meniu, sukėlė ir mano smalsumą. Su draugėmis vieną lietingą sekmadienio rytą ten keliavome paragauti “Benedikto kiaušinių”. Tiesa, be klasikinės, dviejų kiaušinių porcijos, čia siūlomas “Benedikto kiaušinių Trio”, kuriame rasite tradicinį “Egg Florentine” (su špinatais), “Egg Royale” (su lašiša) ir klasikinį “Egg Benedict” (su kumpiu). Puiki idėja savaitgalį paskanauti trijų skirtingų variacijų, tačiau turiu pripažinti, jog man patiko tik viena jų. “Egg Florentine” buvo išties skanus – sviestinė bandelė, puikiai paruoštas kiaušinis ir turtingas špinatų skonis. Kitų “Benediktų” skonį sugadino…. lašiša ir kumpis. Šie ingredientai pasirodė visai netinkami šiam patiekalui – kumpis supjaustytas per storai ir atrodė, tarsi ištrauktas iš vaikų sumuštinių dėžutės, o lašiša turėjo itin keistą, netgi – nemalonų poskonį. Visos keturios vieningai nusprendėme, jog “Benediktas” su lašiša buvo prasčiausias, o gardintas špinatais – skaniausias. Vis dėlto, nors vieną iš šio trejetuko išteisinu, “Bizarre” neįtraukiu į “geriausių Benediktų” sąrašą.
The Town (6.5 EUR)
Restoraną “The Town” daugelis draugų ir pažįstamų man yra rekomendavę būtent dėl čia ruošiamų “Benedikto kiaušinių”. Todėl išbandyti šią vietą buvo be galo smalsu. Čia aš pasirinkau “Benedikto kiaušinius” su šonine ir likau maloniai nustebinta – visų ingredientų skonis subalansuotas puikiai, skani bei traški (tačiau ne sausa) angliška bandelė, optimali porcija. Viskas puiku ir subalansuota skubantiems miestiečiams (“Benediktų” čia rasite ir darbo dienomis), tačiau šiuose “Benedikto kiaušiniuose” pasigedau to užbaigiamojo “prieskonio”, kuris šią kombinaciją ir paverstų įsimintina.
Taigi, remiantis savo skonio receptoriais ir nepaisant jokių išorinių faktorių, savo skaniausių “Benediktų” trejetuką išrikiuočiau štai taip:
- Kavos Era
- Marsas
- Valgomasis
Straipsnio autorė: Greta Gumuliauskytė, gazuota.blogspot.lt (instagram ir facebook)
