Vilniaus centre, Pylimo gatvėje praeitą savaitę duris atvėrė dribsnių baras „Pienas ne vienas“. Lietuvoje pirma tokio tipo kavinė kviečia užsukti visus, kuriems patinka naujovės ir… sausi pusryčiai. Idėja skamba itin intriguojančiai, tad jos įkūrėjai Gintarė Pečkytė ir Erikas Mališauskas džiaugiasi, kad žmonių susidomėjimas netikėtai didelis ir viršijantis lūkesčius.
90-ųjų stiliaus vietelėje rasi viską, kuo domėjosi ir su kuo žaidė šio dešimtmečio vaikai: teteris, yo-yo, riedučiai, pirmieji atlenkiamieji telefonai, to laikmečio pop žvaigždžių plakatai ir daugelis kitų. Rausva ir žydra sienų spalva neleidžia dingti šypsenai, o už baro išstatytos dėžutės, daugiau nei 30 sausų pusryčių rūšių, verčia pasukti galvą, kokio skonio dribsnių užsisakyti.
Prieš du metus Gintarė lankėsi Londone ir kaip pati pasakoja, ten buvo tokia pati, labai maža, jauki kavinė, kuri sužavėjo paprasta, bet tuo pačiu išskirtine idėja. Todėl nusprendė, kad Lietuvai irgi reikia tokios vietos, nes nieko panašaus mūsų šalyje iki šiol nebuvo.
„Du metus nieko nedariau, o prieš mėnesį atsidarė tokia vieta Madride. Pamačiau milžiniškas eiles, susidomėjusius žmonės, todėl parašiau Erikui, kad šis miestas juk toks didelis, jame visko yra, bet žmones vis tiek tai domina. Jis lengvai sutiko ir taip gimė ši vietelė“.
Mergina, dabar save vadinanti sausų pusryčių eksperte, atvirauja, kad nėra didelė tokio maisto mėgėja, tačiau ją žavi pati dribsnių išvaizda ir prisiminimai, kurie nukelia į vaikystę. Jos manymu, žmonės eina į šią vietą ne tiek pavalgyti, o gerai praleisti laiką smagioje aplinkoje.
Vos atsidarius, į kavinę pradėjo plūsti būriai žmonių, pagrinde jaunimas, o taip pat ir mamos su vaikais. Šiame sausų pusryčių bare siūloma rinktis iš pačių įvairiausių dribsnių skonių, skirtingo pieno bei pagardų, kaip saldainiai ar sausainiai. Tačiau netrukus jaunieji vadovai sulaukė klausimų dėl kainų. Čia sausų pusryčių dubenėlis vidutiniškai kainuoja 4 eurus. Panašiai Vilniuje kainuoja ir dienos pietų porcija. Todėl žmonėms kilo klausimų, už ką jie moka. Gintarė aiškina, kad žmonės eina ne tik pavalgyti, bet ir pabūti kitokioje, įdomesnėje aplinkoje: „Milijonų uždirbti tikrai nesiekiame“.
Darbo laikas taip pat sudomino. Lietuvoje dribsniai su pienu asocijuojasi su pusryčiais, o kavinė darbo dienomis pradeda dirbti nuo 10 val., o savaitgaliais nuo 11 val. Tačiau įkūrėjai tvirtina, kad jų siekis yra parodyti, kad šis maistas tinka ne tik ryte ir pabrėžia, kad jie savęs nevadina pusryčiu baru.
Per atidarymo šventę, pora sukvietė būrį draugų, pažįstamų ir kitų svečių, kurie atliko reklaminę sklaidą: „Nuotraukų ir žinios skleidimas socialiniuose tinkluose yra tikrai efektyvus dalykas. Mes labai nedaug investavome į reklamą, viskas išėjo savaime. Kai susirinkusieji pirmą kartą ėmė vieni kitiems dalintis naujiena, nuotraukomis, pranešimais sambrūzdis internete tikrai įvyko“.
Straipsnio autorė: Kamilė Zaleckaitė
