Daugeliui Turkija ir Graikija asocijuojasi su šiltomis atostogomis, skaniu maistu ir prieinama kaina, tad nenuostabu, kad ten sugrįžti norisi ne kartą.
Pamilusiems šių šalių maistą nebereikia įveikti tūkstančio kilometrų – autentiškais turkų ir graikų virtuvės patiekalais galima mėgautis sostinėje įsikūrusiame restorane „Meze“.
Nors ši vieta Vilniuje atsidarė vos prieš aštuonis mėnesius, ją spėjo pamilti išskirtinių patiekalų mėgėjai ir kokybiško maisto šalininkai. Iš pradžių lietuvio akis užkliūva už kiek neįprastos maisto parduotuvės – restorano koncepcijos, tačiau pasidomėjus šiuo savininkų sprendimu, klausimų nebekyla: tai vieta, kur susipina senos kulinarinės tradicijos, meilė maistui ir bendravimo kultūra.
„Stambulas – multikultūrinis miestas, vienas didžiausių miestų pasaulyje, jame susimaišo Europa ir Azija. Atvykdami į Lietuvą, norėjome atvežti dalelę savo kultūros, juolab matėme, jog čionykščiai žmonės tuo domisi, mėgsta mūsų maistą. Vieni čia užsuka norėdami paragauti kažko naujo, kiti – dėl to, kad spėjo įsitikinti mūsų maisto kokybe’’, – pasakoja sujungtos su restoranu parduotuvės savininkas turkas Utku Boyra.
Restorane kiekvienas patiekalas gaminamas pagal senas turkų, graikų ir kitų Viduržemio regiono šalių tradicijas. Autentiškų patiekalų gamybai restorane vadovauja 27-erių metų virtuvės šefas Christos Georgogiannopoulos, į šį restoraną dirbti atvykęs iš savo gimtosios Graikijos.
Daug įgūdžių bei žinių apie turkišką virtuvę turintis šefas Christos atskleidžia ne tik savo įdomios profesijos ypatumus, bet ir tai, kuo Viduržemio regiono maistas toks ypatingas.
Patirties sėmėsi iš vieno geriausių Graikijos šefų
Tapti virėju Christos nusprendė dar mokykloje, kol kiti berniukai svajojo apie policininko, gaisrininko profesijas. Nors baigęs mokyklą Christos ir įstojo į ekonomikos mokyklą, vaikystės svajonės neapleido – laisvu nuo mokslų laiku įsidarbino restorane. Būtent šis darbas Christos padėjo galutinai nuspręsti: savo ateitį ir gyvenimą susieti su kulinarija. Metęs ekonomikos studijas, jis dvejus metus mokėsi vienoje garsiausių Le Monde kulinarijos mokyklų Atėnuose, ten buvo vienas iš geriausių mokinių, vėliau savo žinias tobulino Paryžiuje.
Grįžęs į Graikiją jis įsidarbino pripažintame ir nacionaliniu apdovanojimu įvertintame restorane prabangiame St.George Lycabettus Boutique viešbutyje, o laisvadieniais dirbdavo kituose restoranuose. ,,Tai buvo neįkainojama patirtis. Dirbdamas ten, turėjau galimybę pasisemti žinių iš Vasilis Milios, vieno geriausių Graikijos šefų’’, – prisimena Christos. Ten Christos dirbo 2,5 metų, po to buvo pašauktas į armiją, o grįžęs vėl ėmėsi vyresniojo virėjo darbo jau kitame, taip pat penkių žvaigždučių restorane. Po to sekė karjera dar dviejuose restoranuose, kur vasaros sezoną baigė paaukštintas iki virtuvės šefo pareigų ir po dviejų metų, vedamas savo aistros gaminti, atvyko į Vilnių.
Į Lietuvą atvedė nauja verslo koncepcija
Nors anksčiau Christos nebuvo pažįstamas su turkų verslininku Utku Boyra, juos suvedė aistra maistui. ,,Mes iš Graikijos į Lietuvą importuojame alyvuoges, alyvuogių aliejų bei dalį kitų produktų. Savo viešnagės pas partnerius metu susipažinome su Christos, papasakojome savo verslo viziją, koncepciją bei ateities planus, Christos tai patiko ir jis sutiko kartu dirbti’’, – džiaugiasi Utku, puikiai žinodamas, kad kiekvieno restorano sėkmė priklauso nuo gero ir tinkamo šefo.
Nors Christos tuo metu teko rinktis tarp šio pasiūlymo ir darbo Londone, jis pasirinko Vilnių. ,,Kodėl? Jūsų šalyje matau daug potencialo, įdomu kartu tapti šio verslo modelio pradininkais Lietuvoje, tai tarsi žingsnis į priekį. Mes dalijamės savo verslo planais, šios vietos ateities idėjomis ir jos sutampa. Be to, man patinka jūsų šalis, čia galima stebėti visus keturis metų laikus’’, – teigia šefas, su kuriuo virtuvėje dirba dar penkių lietuvių komanda.
Turkų virtuvėje – itin gerai subalansuotas maistas
Utku ir Christos įsitikinę, kad turkams ir graikams rūpi ne tik maistas – jų tautoms ne mažiau svarbi jo kultūra, filosofija: ,,Mūsų šalyse maistas yra ne tik maistas – tai kultūra. Prie stalo mes praleidžiame daug laiko: kalbamės, diskutuojame, klausomės muzikos, žaidžiame. Mūsų kultūrose viskas prasideda nuo maisto.’’
Kaip vieną svarbiausių turkiškos virtuvės ypatumų šefas įvardija labai gerai subalansuotą maistą: ,,Viduržemio regiono šalių virtuvė yra geriausia pasaulyje dėl subalansuoto daržovių, mėsos, žuvies kiekio mityboje. Maisto gamybai kaip ir savo šalyse, taip ir šiame restorane mes naudojame tik sezoninius produktus. Pavyzdžiui, mes nenaudosime salotų ar pomidorų žiemą, vietoje to mes geriau rinksimės baltas džiovintas pupeles. Dėl produktų sezoniškumo savo restorano meniu atnaujiname kas tris mėnesius.
Patiekaluose naudojame nemažai ėrienos, kuri yra gan riebi, tačiau marinuojant ją citrinos sultimis, galima išvengti to sunkaus riebumo jausmo pavalgius. Tad viską, ką darome, darome ne be priežasties – mes žinome, kaip užtikrinti geriausią produkto skonį ir aromatą – tai mūsų kraujyje nuo vaikystės.’’
Restorane kasdien kepamos duona, turkų tradicinė duona pita (turk. pide, graik. pita), gaminamas airanas (turk. ayran), naminis limonadas. Visiems padažams, mėsos marinavimui naudojami tik natūralūs prieskoniai, o patiekalų gaminimui – tyras alyvuogių aliejus.
Čia gaminami ir garsieji turkiški desertai, visus jiems reikiamus produktus galima rasti toje pačioje vietoje. ,,Mes teikiame informaciją apie kiek neįprastesnius produktus, patariame kur juos galima panaudoti ir beveik visais atvejais galime pasiūlyti paragauti patiekalų, kuriuose naudojamas dominantis ingredientas’’, – pasakoja verslininkas U. Boyra. Anot jo, bet koks tinkamai paruoštas produktas bus skanus, tereikia žinoti kaip tą padaryti – šiomis žiniomis jie mielai dalijasi su savo klientais, taip pat organizuoja turkiško maisto gamybos dirbtuves restorano patalpose.
„Maisto kultūra yra tarptautinė, ji neturi sienų. Geras maistas daro žmones laimingus ir jei jis patinka – kalbą rasite visame pasaulyje’’, – šypteli virtuvės šefas Christos ir kviečia išmėginti patiekalų iš naujojo restorano valgiaraščio.
Bulvių topları. Patiekalas iš vaikystės – puri bulvių košė, paskaninta geltonu kreminiu Kasar sūriu, apkepta su kiaušiniu ir džiūvėsėliais. Restorane patiekiama su karštu pomidorų padažu.
Karışık Izgara. Kepimo menas vienoje lėkštėje – skirtingai paruošta mėsa (ėrienos kumpis, çöp şiş, köfte, şiş kebab), patiekta su kvietinėmis kruopomis ir namine turkų tradicinė duona pita.
Burma baklava. Paskutinis, bet labiausiai įsimintinas kąsnis. Skanėstas iš skirtingų tekstūrų: traškios tešlos lapeliai, pagardinti pistacijomis bei padengti puikiu sirupu.
