Baltijos jūros regione bei pietryčių Europoje pastaraisiais metais padaugėjo su Rusija siejamų GPS sistemos signalų trikdžių, kurie jau lėmė dešimtis skrydžių sutrikdymų – reikšmingų vėlavimų ar atšaukimų. Kompensacijų valdymo bendrovė „Skycop“ atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais keleiviams piniginės išmokos paprastai nepriklauso, tačiau oro bendrovės vis vien privalo pasirūpinti paveiktais keleiviais.
Tyčiniai GPS signalų trikdymai ir klastojimai, pirmiausia šalia Ukrainos ir Izraelio oro erdvių, pernai padažnėjo 3-6 kartus, vasarį paskelbė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Tam tikromis praėjusių metų dienomis navigacijos sistemų trikdymus patyrė daugiau kaip tūkstančio skrydžių įgulos.
Tiesa, kadangi GPS ar kitos palydovinės sistemos nėra nei pagrindiniai, nei vieninteliai orlaivių navigacijos įrankiai, šių signalų trikdymai nesustabdo aviacijos rinkos. Bet tam tikromis aplinkybėmis jie gali lemti skrydžio nukreipimą į kitą oro uostą arba atšaukimą. Pavyzdžiui, šį sausį skrydis iš Londono į Vilnių dėl šios priežasties buvo priverstas leistis Varšuvoje, gruodį panašus atvejis nutiko skrydyje tarp Rygos ir Vienos, o balandį net mėnesiui buvo atšauktas naujas maršrutas tarp Helsinkio ir Tartu.
Skrydžių kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop.com“ advokatas Nerijus Zaleckas aiškina, kad vadinamasis EU261 reglamentas pinigines kompensacijas numato tik tais atvejais, jei kelionė buvo reikšmingai sutrikdyta dėl oro bendrovės kaltės ir jos galioje esančių aplinkybių. Todėl jei skrydis ilgai vėluotų ar būtų atšauktas dėl GPS trikdžių, aviakompanijos pagrįstai tai galėtų vertinti kaip nenugalimos jėgos (force majeure) faktorių. Bet net ir tokiu atveju avialinijos privalėtų pasirūpinti keleiviais.
„Sunkiai įsivaizduoju teismą, kuris GPS trikdžių netraktuotų kaip „force majeure“, nors EU261 reglamentas ir Monrealio konvencija vis vien oro vežėjus pirmiausia įpareigoja siekti išvengti nepatogumų keleiviams imantis visų pagrįstų priemonių. Todėl nors teoriškai kompensacijų galima siekti ir dėl tokių skrydžių, praktikoje nesiūlyčiau turėti didelių lūkesčių. Kita vertus, jei skrydis dėl GPS trikdžių buvo nukreiptas į kitą oro uostą, vežėjai paprastai privalo pasirūpinti maistu, transportu iki galutinio taško arba tokių išlaidų kompensavimu, ryšio galimybėmis, kai kuriais atvejais ir nakvynėmis. Jei šių įsipareigojimų oro bendrovė nevykdo, būtinai reikškite pretenzijas tiesiogiai ar per tarpininkus“, – komentuoja N. Zaleckas.
„Skycop“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad skrydžiai gali būti sutrikdyti ir dėl kitų techninių bei oro bendrovių galioje nesančių priežasčių. Pavyzdžiui, sausio 30 d. vieną valandą dėl kompiuterių ir radarų gedimų visoje Belgijoje oro eismo kontrolės paslaugos – tai lėmė dešimtis vėlavimų, tačiau juos patyrę keleiviai į pinigines išmokas neturėtų pretenduoti. Kita vertus, „Skycop“ pabrėžia, kad didesnė dalis reikšmingų vėlavimų ar atšaukimų visgi įvyksta dėl oro bendrovių galiose esančių aplinkybių: planavimo, įgulų trūkumo, sutrikdytų ankstesnių orlaivio skrydžių ar tiesiog taupymo. Be to, dalis oro bendrovių yra linkusios manipuliuoti tikrosiomis sutrikdymo priežastimis, todėl „Skycop“ rekomenduoja abejotinais atvejais vis vien reikalauti kompensacijos.
Pagal EU261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus vėlavimus, esančius vežėjo galioje, priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis. Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250-600 Eur kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar nakvynės išlaidas, atsisakymą įlaipinti, pamestą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.