Mokslininkai iš JAV kosmoso agentūros NASA ir Japonijos Toho universiteto paskelbė stulbinančią prognozę: mūsų planeta Žemė gali tapti visiškai negyvenama maždaug po milijardo metų. Šį vertinimą jie grindžia pažangių superkompiuterių skaičiavimais ir išsamiais atmosferos bei klimato modeliais. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Geoscience“.
Atmosferos pokyčiai taps lemiami
Pasak tyrėjų, Žemės atmosfera po maždaug milijardo metų iš esmės pasikeis: vietoje dabartinės, deguonimi praturtintos terpės, vyraus metanu prisotinta aplinka. Tokios sąlygos bus pražūtingos net ir labiausiai ekstremalioms gyvybės formoms.
„Tuomet net ir labiausiai prisitaikiusios organizmų rūšys nebegalės išgyventi planetos paviršiuje“, – įspėja tyrimo autoriai Christopheris T. Reinhardas ir Kazumi Ozaki.
Saulė – gyvybės šaltinis ir grėsmė
Pagrindine šios globalios transformacijos priežastimi įvardijami pokyčiai Saulėje. Per milijardą metų mūsų žvaigždė pamažu evoliucionuos į raudonąjį milžiną. Mokslininkų skaičiavimais, šis procesas gali sunaikinti Merkurijų ir Venerą. Žemei gresia vienas iš dviejų scenarijų: arba ji bus praryti Saulės plazmos, arba bus išstumta į tolesnę orbitą.
Tačiau net jei planeta fiziškai liktų gyvuoti, jos sąlygos taps nepalankios gyvybei. Deguonies kiekis atmosferoje sumažės iki mažiau nei 10 proc. dabartinio lygio, o šiltnamio efektą sukeliantys junginiai sukels katastrofišką klimato kaitą.
Grįžimas į ikideguoninę erą
Pasak mokslininkų, Žemės atmosfera sugrįš į būseną, kurią turėjo dar prieš vadinamąją „deguonies katastrofą“ – reikšmingą įvykį planetos istorijoje, kai pradėjo daugėti deguonies ir išsivystė sudėtinga gyvybė.
„Ateityje dėl Saulės spinduliuotės sustiprėjimo ir dažnėjančių saulės audrų, bus sutrikdyta Žemės magnetosfera ir atmosfera. Tai reikš planetos biosferos žlugimą“, – aiškina Reinhardas.
Ką reiškia šios prognozės žmonijai?
Tyrimas, finansuotas NASA astrobiologijos programos, kelia ne tik mokslinį susidomėjimą, bet ir egzistencinius klausimus. Ar žmonija gali išgyventi tokius ilgalaikius pokyčius? Mokslininkų nuomone, norint turėti bent teorinę galimybę išlikti, žmonės turės kurti uždarus, savarankiškus gyvybės palaikymo kompleksus arba ieškoti kitų planetų, tinkamų kolonizacijai.
Nors prognozuojamas laikotarpis – milijardas metų – atrodo sunkiai suvokiamas dabarties žmogui, šis tyrimas primena, kad net mūsų planeta nėra amžina. Tai ne tik įspėjimas apie tolimą ateitį, bet ir raginimas šiuo metu atsakingiau žvelgti į Žemės ekosistemas, atmosferą bei mūsų civilizacijos ateitį. Mokslas vėl kartoja – gyvybės trapumas priklauso ne tik nuo mūsų elgesio, bet ir nuo kosminių procesų, kuriems žmogus kol kas dar neturi atsako.
