Pastaraisiais metais pasaulio mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ryšiui tarp kraujo grupės ir įvairių ligų rizikos. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikros kraujo grupės gali būti labiau pažeidžiamos tam tikrų sveikatos sutrikimų atžvilgiu. Ką turėtų žinoti skirtingų kraujo grupių savininkai ir kam verta atidžiau stebėti savo sveikatą?
Tyrimų rezultatai: ne visos kraujo grupės vienodai atsparios
Remiantis įvairių šalių sveikatos tyrimais, dažniausiai išskiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB ir 0 (nulis). Mokslininkų duomenimis, kiekviena grupė turi savų privalumų, tačiau kai kurių jų savininkai susiduria ir su didesnėmis rizikomis.
A kraujo grupė: didesnė širdies ligų ir vėžio rizika
Tyrimai rodo, kad A kraujo grupės turėtojai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat yra nustatytas didesnis kai kurių vėžio rūšių dažnis. Prancūzų mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 80 tūkst. žmonių, parodė, kad A grupės asmenys turi iki 20 proc. didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga, palyginti su 0 grupe.
B kraujo grupė: cukrinio diabeto pavojus
B kraujo grupės savininkams nustatyta kiek didesnė rizika susidurti su antro tipo cukriniu diabetu ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis. Šios grupės žmonėms rekomenduojama ypač stebėti cukraus kiekį kraujyje ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.
AB kraujo grupė: retos, bet rimtos problemos
AB kraujo grupė yra rečiausia, tačiau būtent jos savininkams gali kilti unikalių sveikatos problemų. Tyrimai sieja AB grupę su didesne insulto rizika, taip pat pastebėta, kad AB kraujo grupės žmonės gali būti jautresni kraujo krešuliams.
0 (nulinė) kraujo grupė: daugiau apsaugos, bet ne visada
0 kraujo grupės atstovai dažniau išvengia širdies ligų ir vėžio, tačiau yra duomenų, kad jie labiau pažeidžiami kai kurių virusinių infekcijų, pavyzdžiui, gripo ar rotaviruso. Taip pat 0 grupės savininkams nustatyta šiek tiek didesnė opaligės rizika.
Mokslininkai aiškina, kad kraujo grupės nulemia tam tikrų baltymų išsidėstymą ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Šie baltymai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į infekcijas, kaip formuojasi kraujo krešuliai ar kaip vystosi uždegiminiai procesai. Todėl kai kurios kraujo grupės gali būti jautresnės konkrečioms ligoms.
Ką daryti žinant savo kraujo grupę?
Specialistai pabrėžia, kad žinojimas apie galimą riziką neturėtų kelti panikos, tačiau gali padėti laiku imtis prevencijos priemonių:
- Reguliariai tikrintis sveikatą pagal gydytojų rekomendacijas.
- Atsakingai rinktis mitybą, vengti rūkymo ir didelio alkoholio kiekio.
- Nepamiršti fizinio aktyvumo ir streso valdymo.
Lietuvos gydytojai primena: kraujo grupė nėra vienintelis veiksnys, lemiantis sveikatą. Gyvensena, genetika ir aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Šaltiniai: Europos širdies asociacija, Prancūzijos nacionalinis sveikatos institutas, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).
