Tai, kas anksčiau skambėjo kaip mokslinės fantastikos scenarijus, šiandien tapo diskusijų objektu visame pasaulyje. Kaip skelbia leidinys „La Grada“, tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė prognozę, kuri nepalieka abejingų: Žemė gali susidurti su egzistencine krize jau 2500-aisiais metais, jei žmonija ir toliau ignoruos klimato kaitos, dirbtinio intelekto ir branduolinio ginklavimosi keliamus pavojus. Pranešimas netruko sulaukti pasaulinio dėmesio – jame kalbama ne apie simbolinį perspėjimą, o apie konkrečią datą.
Pasaulio ateities tyrimų institutas, įsikūręs Oksforde, paskelbė išvadas po septynerius metus trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo fizikai, klimatologai, filosofai ir kibernetikos ekspertai. Tyrimo autoriai įvardijo 2500-uosius metus kaip „statistinę ribą“, po kurios dabartinis civilizacijos modelis taps negrįžtamai nestabilus.
„Tai nėra pranašystė ar apokaliptinis pareiškimas. Tai matematinis scenarijus, paremtas duomenų modeliavimu. Jei niekas nesikeis – 2500-ieji bus mūsų civilizacijos ribinis taškas“, – sako profesorius Armandas Kelleris, vienas iš tyrimo autorių, kurio komentarą cituoja „La Grada“.
Mokslininkai teigia, kad artėjimą prie šios ribos lemia trys kertiniai veiksniai. Klimato krizė, anot jų, įgauna tokį pagreitį, kad net drąsiausios klimato politikos iniciatyvos gali tapti per vėlyvos. Tuo pat metu dirbtinis intelektas, jei bus plėtojamas be aiškių etinių ar saugumo standartų, gali perimti žmonijai svarbius sprendimus ir transformuoti civilizaciją negrįžtamai. Galiausiai, pasaulis balansuoja ant geopolitinio konflikto ašmenų – auganti branduolinė įtampa, susipynusi su regioninėmis krizėmis, didina totalinio karo riziką.
Nors mokslininkai ragina vyriausybes priimti ilgalaikes strategijas, kurios būtų taikomos per artimiausius 100 metų, daugelis politikų lieka skeptiški arba renkasi tylėti. Kai kurie konservatyvūs lyderiai kaltina tyrimo autorius „klimato fanatizmu“ ir „globaliniu bauginimu“, o socialiniuose tinkluose netrūksta teorijų apie sąmoningai keliamos panikos naudą elitams.
Visuomenės reakcija – nevienareikšmė. Vieni žvelgia į šią prognozę kaip į kvietimą veikti, kiti – kaip į dar vieną bauginimo bangą, skirtą nukreipti dėmesį nuo dabartinių problemų. Tačiau net ir skeptikai pripažįsta: tai klausimas, kurio ignoruoti nebegalima.
Kaip pastebi „La Grada“, mokslininkai pabrėžia, kad šis pranešimas nėra nuosprendis, o kvietimas susimąstyti. „Turime dar laiko. Bet kiekvienas dešimtmetis, kai nieko nedarome, prideda rizikų mūsų palikuonims. 2500-ieji metai – tai mūsų pasirinkimų pasekmė“, – teigia profesorė Leila Matsumoto iš Tokijo universiteto.
