Klimato kaita jau dabar daro didelę įtaką įvairiems pasaulio regionams, o prognozės rodo, kad iki 2070 metų kai kurios vietovės gali tapti netinkamos gyventi dėl ekstremalių sąlygų. Pagrindinės grėsmės kyla dėl augančių temperatūrų, jūros lygio kilimo ir dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių.
Amazonės atogrąžų miškai, dažnai vadinami „pasaulio plaučiais“, susiduria su didžiuliais iššūkiais. Prognozuojama, kad iki 2050 metų temperatūra regione gali pakilti 2–3 °C, o kritulių kiekis sumažės, sukeldamas ilgalaikes sausras ir padidindamas miškų gaisrų riziką. Tyrimai rodo, kad iki 47% Amazonės miškų gali patirti „beprecedentį stresą“, kuris gali sukelti ekosistemos žlugimą.
Miestai – karščio spąstai
Didmiesčiai visame pasaulyje tampa karščio salomis dėl urbanizacijos ir mažėjančių žaliųjų zonų. Pavyzdžiui, Indijos mieste Bhubanešvare nustatyta 40 karščio rizikos zonų, kuriose temperatūra smarkiai viršija aplinkinių vietovių rodiklius. Panašios tendencijos stebimos ir kituose miestuose, tokiuose kaip Delis, kur 55% rajonų priskiriami labai didelės rizikos kategorijai dėl ekstremalių karščių.
Kylantis jūros lygis kelia grėsmę pakrančių miestams visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad net ir laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų, milijonai žmonių gali būti priversti palikti savo namus dėl potvynių ir erozijos. Pavyzdžiui, Tuvalu salų valstybė Ramiajame vandenyne jau dabar susiduria su reguliariais potvyniais, kurie kelia grėsmę jos gyventojams ir infrastruktūrai.
Veiksmai būtini dabar
Ekspertai pabrėžia, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir stiprinti miestų atsparumą klimato pokyčiams. Be to, svarbu plėtoti žaliąsias zonas miestuose, gerinti pastatų izoliaciją ir skatinti tvarų gyvenimo būdą.
Klimato krizė jau čia – laikas veikti dabar, kad išsaugotume gyvybingas gyvenamąsias vietas ateities kartoms.
