Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jau penktus metus iš eilės vyko Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados renginys, pristatantis Lietuvą pirmą kart čia mokytis atvykusiems bakalauro ar magistro laipsnio siekiantiems kartvelų studentams. Daugiau nei 50 būsimų įvairių Lietuvos universitetų auklėtinių susirinko išgirsti vertingų jau seniau čia gyvenančių tautiečių patarimų ir sužinoti, kaip geriausiai Lietuvoje derinti mokslus ir laisvalaikį.
VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ stengiasi tarpininkauti tarp įvairių abiejų šalių iniciatyvų ir ieškoti pačių netikėčiausių bendradarbiavimo galimybių. Nors į minėtą renginį rinkosi jaunimas, atvykęs į Lietuvą mokytis, tačiau dalis jų kitais metais jau bus tarp tų, kurie padeda naujokams savo patarimais.
„Mes pasirinkome Lietuvą savo trumpalaikiais ar nuolatiniais namais, tačiau vis tiek norime likti kartvelais, – šypsosi Niko Amirgulašvili, Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados vadovas. – Niekas geriau už tautietį nesupras tavo nostalgijos ar nepatars kur Lietuvoje papietauti, pasiilgus Sakartvelo virtuvės. Nepasirūpins, kad nepamirštum mūsų unikalių polifoninių dainų. Neatveš naujausio kartvelų kino. Tame ir matome savo prasmę ir funkciją.“
Tarp renginio svečių, padedančių jauniesiems kartvelams, – ir Ketevan Kupatadze, pati jau antrus metus gaunanti Lietuvos valstybinę stipendiją ir besimokanti magistrantūroje.
„Žmonės čia draugiški, mes nepatiriam didelio kultūrinio šoko, – sako Ketevan. – Šalis žalia, pilna kultūros, saugi ir lengvai perprantama tiems, kurie nesėdi vietoje ir keliauja. Savo jaunesniems tautiečiams siūlau pasinaudoti būtent praktinėmis dėstytojų žiniomis ir semti išsilavinimą, kuris, be visa ko, dar ir pripažįstamas daugelyje pasaulio šalių. Todėl labai džiaugiuosi, kad į Lietuvą mokytis atvyksta, o į Sakartvelą žinias išveža tikrai daug praktinių specialybių studentų, kurie darys mūsų tėvynę panašia į Lietuvą, kuri man labai patinka.“
Ketevan šypsosi, jog nors Sakartvelo restoranų Lietuvoje ir daug, bet labiausiai pasiilgo naminio maisto ir šeimos, pas kurią nuvažiuoti pavyksta nedažnai.
Dimitri Samadbegashvili – tik ką atvykęs architektūros magistrantūros studentas. Bakalauro diplomą gavęs ir pirmus darbus nudirbęs tėvynėje, Tbilisyje, Dimitri suprato, jog mylimą profesiją galėtų atstovauti geriau pasimokęs Europoje. Pasirinko Lietuvą ir joje esančias programas ir dabar sako visiškai nesigailintis pasirinkimo.
„Esu architektas ir noriu sužinoti daugiau apie tvarią statybą ir energetiškai efektyvius pastatus. Lietuva su ES pagalba jau toli pažengė tvarumo keliu ir aš noriu parvežti į savo šalį ne tik teorines žinias, bet ir praktinį išmanymą. Kauno Technologijos Universiteto programa ne tik išpildys mano minimalias svajones, bet ir padės man suvokti urbanistinius iššūkius, kylančius moderniame mieste ir planuoti kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimus,“ – pasakoja Dimitri.
Dimitri šiuo metu intensyviai tiria savo gyvenamąją aplinką ir keliauja, o paprašytas papasakoti apie pirmus įspūdžius šypsosi ir pasakoja apie jau matytus įspūdingus Lietuvos istorinius paminklus ir stebisi skaniu saldžiu patiekalu, panašiu į medį. Tik po kelių akimirkų pasidaro aišku, jog kartvelas pasakoja apie šakotį.
Gyvenimo Lietuvoje ABC į eilę gerų patarimų sudėjo ir Mariam Inasaridze, kuri pati praėjo visą kelią nuo pasimetusios atvykėlės iki pilnateisės šalies rezidentės. Mariam jau seniai norėjo atvykti į Lietuvą. Pabaigusi bakalauro teisės mokslus Tbilisyje, Mariam pradėjo mokytis lietuvių kalbos Sakartvele, o vėliau tęsė kalbos studijas Lietuvoje ir pasiekė C1 lygį, kas leido toliau tęsti teisės mokslus Lietuvoje.
„Noriu savo pavyzdžiu papasakoti jauniems Sakartvelo žmonėms, kaip atrasti Lietuvoje sėkmę, – pasakoja Mariam Inasaridze. – Mes čia turime išskirtinę globą valstybiniu lygiu ir visas Lietuvos studentams prieinamas lengvatas. Aš buvau išvykus į Italiją pagal ERASMUS programą. Aš naudojausi įvairiais projektais ir programomis, o dabar dirbu Vilniuje tarptautinėje kompanijoje. Jei studentai norės išvykti namo, jų žinios labai pravers tėvynei. Bet jei norės likti – čia juos žmonės priims su meile, o valstybė – su pasitikėjimu.“
Mariam nori atiduoti savo patirtis perduoti ir kitiems, pasiryžusiems atrasti Lietuvą. Todėl ji yra Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados savanorė ir noriai perduoda savo žinias kitiems kartvelams.
Kartvelų jaunimas renginyje išgirdo išsamią ir savalaikę informaciją apie kasdieninį gyvenimą Lietuvoje. Apie transportą ir sveikatos apsaugą. Laisvalaikio leidimo būdus ir įsidarbinimo galimybes. Mokesčius ir socializaciją. Na ir žinoma, – kaip be kultūrinio šoko.
„Turėjome ir linksmų akimirkų, – šypsosi Niko Amirgulašvili,. – Lietuviškas maistas – tai tikra egzotika kartvelų skoniui, todėl įvedėme jaunus tautiečius į lietuviško maisto paveldą atsargiai ir ramiai. Tačiau turiu pasakyti, jog net gira, kuri praeitais metais buvo bene labiausiai mūsų jaunimą šokiravęs kulinarinis potyris, šiemet buvo sutikta plojimais ir pagyrimais. Manau, jog ši karta lengvai prisitaikys ne tik prie maisto, bet ir prie kitų lietuviško gyvenimo ypatumų.“
Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada padeda integruotis ne tik kartvelų studentams. Ši organizacija padeda į Lietuvą atvykti Sakartvelo kino filmams, šokių kolektyvams, chorams ir kitoms kultūros dovanoms. Taip pat padeda Lietuvos verslams, norintiems pradėti verslą Sakartvele, arba atvirkščiai – kartvelų verslininkams ieškantiems kontaktų Lietuvoje.
