Kitais metais Europos žaliosios sostinės vardą turėsiantis Vilnius iki 2030-ųjų sieks tapti klimatui neutraliu miestu. Ekspertai įspėja, jog tam prireiks ne vien savivaldybės ar valstybės pastangų: prie poveikio aplinkai mažinimo gali prisidėti ir kiekvienas miesto gyventojas.
„2030-ieji ateis jau labai greitai. Vilniaus tikslas ambicingas, tačiau pasiekiamas. Tik prisidėti turės tiek verslai, tiek visuomenė, kurios požiūris į tvarumą pastaruosius metus pastebimai keičiasi“, – teigia klimatologas ir Europos klimato pakto ambasadorius Silvestras Dikčius.
Turime keisti kasdienius įpročius
Aktyviai prisidėdamas prie Vilniaus žaliojo miesto vizijos S. Dikčius neslepia, kad žmonių sąmoningumo pokyčiai klimato kaitos klausimais yra bene didžiausias iššūkis – esame inertiški, tad siekiant suformuoti naujus įpročius tenka pasitraukti iš komforto zonos.
„Sąmoningumo didinimas yra lėtas procesas. Aišku, jis vyksta, nors labiausiai tai susiję su matoma ekologija – juk dauguma žmonių jau moka rūšiuoti šiukšles ir įprato tai daryti. Tačiau atliekoms Lietuvoje tenka vos 4 procentai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – kur kas didesnė taršos dalis yra mažiau matoma“, – sako S. Dikčius.
Klimatologas netrukus dalyvaus Vilniaus žaliojo miesto vizijos pristatymo renginyje ne tik kaip jo vedėjas, bet ir kaip aktyvus šios iniciatyvos dalyvis. Vilniaus miesto savivaldybės specialistai pristatys šiuo metu rengiamą Žaliojo miesto veiksmų planą ir miesto būklės vertinimo ataskaitą, o diskusijų metu ekspertai pateiks siūlymus, kaip pertvarkyti sostinės energetikos, transporto, kitų sričių sistemas siekiant jų neutralumo klimato atžvilgiu.
Mažiau karščio salų ir taršaus transporto
„Ateityje tiek miestai, tiek kaimai privalės tapti labiau draugiški aplinkai – juk iki 2050 metų klimatui neutrali turi būti visa Europos Sąjunga, kaip numatyta Žaliajame kurse. Teks mažinti vadinamąsias karščio salas, kurios susidaro miestuose. Keičiantis klimatui galbūt atsiras žalieji koridoriai, kuriais per karščius bus galima lengviau judėti. Tam prireiks atitinkamai formuoti pastatus ir medžius, kad būtų daugiau pavėsio“, – sako S. Dikčius.
Jo teigimu, norint to pasiekti reikia ir labai daug lėšų, ir pastangų, o dirbti teks visose srityse.
„Vilniuje jau nemažai nuveikta, kad transportas būtų švaresnis, bet ateityje laukia irgi daug darbo. Taip pat turime suvaldyti miesto plėtrą – į užmiestį persikėlęs ir kas dieną į centrą automobiliu važinėjantis žmogus tampa kur kas didesniu teršėju nei anksčiau. Užmiestyje įprastam gyvenimui reikalingos infrastruktūros ir būstų statyba irgi yra didžiulis taršos šaltinis.
Dar viena svarbi veiklos kryptis – būstų renovacija, kuri ir didina energetinę nepriklausomybę, ir mažina ŠESD išmetimus“, – vardija klimato kaitos ekspertas. Iš smulkesnių dalykų jis paminėjo miesto daržininkystę: būstuose patiems užsiauginus daržovių sutaupoma jų transportavimo sąskaita.
Centras gyvesnis, o automobilių – mažiau
S. Dikčiaus teigimu, sostinėje jau yra gerų pavyzdžių, iš kurių verta pasimokyti kitiems miestams. Vienu iš tokių jis įvardija Vilniaus senamiestyje įvestą kilpinį eismą.
„Iš pirmo žvilgsnio su klimato kaita toks sprendimas lyg ir nesusijęs, tačiau jis sumažino realią taršą pačiame miesto centre ir bendrą transporto naudojimą. O nuogąstavimai, kad dėl to žlugs vietos verslai, visiškai neišsipildė – senamiestis gyvas kaip niekada, tik su mažiau automobilių.
Be to, centrinė sostinės dalis tapo vaikščiojančių žmonių miestu – pakako sudaryti tam palankesnes sąlygas, kad suvoktume, jog nebūtina automobiliu važiuoti nuo durų iki durų. Taip pat geras yra ir Kauno sprendimas apmokestinti pravažiavimą sumažintos taršos zonose“, – tvirtina klimatologas.
Tarp tvarumo technikų – ir vaikščiojimas, ir šaltas dušas
O kaip, be atliekų rūšiavimo, prie kovos su klimato kaita gali prisidėti kiekvienas žmogus kiekvieną dieną? S. Dikčius pasiūlė keletą savo naudojamų būdų, kuriuos jis vadina slaptosiomis tvarumo technikomis.
Vienas iš jų skamba paradoksaliai – mažiau rūšiuoti šiukšlių. Tačiau su viena sąlyga: tiesiog mažiau pirkti ne pirmo būtinumo prekių, kad paskui nereikėtų vargti atskiriant jų pakuočių atliekas.
„Antras būdas – į parduotuvę eiti pėsčiomis, o ne važiuoti automobiliu. Gal atrodytų, kad tarša sumažėja menkai, bet juk tuomet daug neprisipirksi, nes teks parsinešti į namus, o taip irgi mažiname poveikį aplinkai. Tuomet mažiau išmesime ir pakuočių, ir maisto atliekų – priminsiu, kad per metus iššvaistome po 60 kilogramų nebereikalingo maisto vienam gyventojui“, – aiškina laidų vedėjas.
O trečiasis būdas labiau skirtas sveikuoliams ar aštresnių pojūčių mėgėjams – kasdien maudytis po šaltu dušu. Taip sutaupoma karšto vandens, organizme didėja laimės hormono dopamino kiekis, o ilgalaikė praktika leidžia mažiau sirgti peršalimo ligomis, sutaupant pinigų vaistų sąskaita ir negausinant jų pakuočių kiekio.
„Žmonės dažnai mano, kad norint gyventi tvariai reikia labai save apriboti. Tačiau net ir menkais dalykais galima prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – apibendrina S. Dikčius.
