Šią savaitę menininkė, garsiausia šalies perfomansų meistrė Monika Dirsytės surengė naujausią savo meninį pasirodymą – performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į taip būtiną CO2 emisijų mažinimą. Monika sako, kad tik nuo mūsų pasirinkimų priklauso, kokioje planetoje žmonės gyvens ateityje.
Įprastai aštuonias valandas trunkančius performansus kurianti menininkė šįsyk pasiryžo tiek laiko praleisti uždaroje, stiklinėje dėžėje (1×1 m) su specialiai sumažintu deguonies kiekiu, patirdama hipoksiją. Taip ji pasirinko atkreipti dėmesį į CO2 emisijų mažinimą.
Šoko įtaką organizmui tyrinėjantis Rimantas Grigaitis paaiškino, kad menininkei uždaroje stiklinėje dėžėje visą laiką trūko deguonies. „Į kapsulę yra paduodamas oras, kurio sumažinta deguonies koncentracija, kitaip tariant, patiriama hipoksija. Normaliai ore yra 21 proc. deguonies, o dėžėje Monika gavo maždaug apie 16 proc. deguonies. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, jos savijauta prilygo tokiai, lyg ji būtų 2 300 m. aukštikalnėse virš jūros lygio. Tokiame aukštyje deguonies koncentracija yra iki 16 proc. Net ir natūraliai būnant aukštikalnėse organizmas patiria šoką, sunkiau yra kvėpuoti. Daugelis žmonių kalnuose susiduria su deguonies trūkumu – pradeda svaigti galva, ima pykinti, darosi silpna.“
„Užsidaryti išretinto deguonies dėžėje ir leisti mano savijautą nulemti žmonėms pasirinkau kaip metaforą – juk kasdien mes pasirenkame arba padėti planetai, arba jai kenkti. Klimato krizės padariniai tampa vis akivaizdesni – šyla vandenynai, tirpsta ledynai, o žmonės nesusimąsto, kad jų kasdieniai sprendimai tiesiogiai veikia ne tik jų pačių gerovę, bet ir visą mūsų planetą. Todėl šiandien būtina mažinti vartojimą, kiek įmanoma atsisakyti iškastinio kuro, stabdyti aplinkos taršą ir klimato kaitą“, – teigė menininkė M. Dirsytė.
Sveikatingumo studijos „Oxy klinika“ įkūrėjas ir vadovas Rimantas Grigaitis paaiškino, ką jaučia žmogus ir kaip reaguoja organizmas į tokias sąlygas, kokiomis 6–8 valandas praleido M. Dirsytė. Pasak jo, šis performansas organizmui – dvigubas iššūkis, nes jai ne tik trūko deguonies, bet ir erdvė buvo uždara, nepatogi. Menininkė ne tik visą dieną kvėpavo oru, kuriame sumažintas deguonies kiekis, jai dar ir buvo nepatogu – negalėjo išsitiesti, atsigulti.
„Patirdamas hipoksiją, kai gauna mažiau deguonies, organizmas išeina iš komforto būsenos, pradeda naudoti vidinius resursus. Ne šiaip sportininkai prieš čempionatus, olimpiadas važiuoja į kalnus treniruotis, kad organizmas priprastų prie sunkesnių sąlygų. Grįžus į įprastas sąlygas, prie kurių pripratęs organizmas, daug lengviau įveikti iššūkius ir pasiekti norimų rezultatų. Taip grūdinamas organizmas ir didinama ištvermė.“
Kad menininkės sumanymas pavyktų, buvo naudojamas specialus „Oxy klinikos“ hipoksijos aparatas, įprastai naudojamas terapijai, kuri yra skirta ištvermei didinti. Tik šįsyk deguonies koncentracija buvo tokia maža, jog galėjo menininkei sukelti kritinę sveikatos būklę.
Renginio dalyviai turėjo galimybę kontroliuoti deguonies kiekį dėžėje, tarsi simboliškai valdyti pačios planetos gyvybingumą, – kiekvienas norintis galėjo sumažinti arba padidinti deguonies kiekį.
Pagal susitarimą dėl saugumo M. Dirsytė atsakingiems asmenims apie savo fizinę būklę pranešdavo įjungdama žalią arba raudoną šviesos signalą, taip suteikdama galimybę stebėtojams priimti sprendimus, nuo kurių priklauso jos savijauta.
Po pasirodymo, kuris truko beveik 8 valandas, menininkė jautėsi išsekusi, bet sakė dėl to per daug neišgyventi, nes dabar kelias savaites leis savo organizmui atsigauti deguonies barokameroje, kurioje, priešingai, organizmas bus prisotinamas deguonies.
Performansas vyko Vilniuje, konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“, kurią inicijavo Žaliųjų finansų institutas (ŽFI).
