Lietuvos sostinėje ir toliau pastebimas aukštųjų technologijų įmonių sektoriaus augimas. „Startup Lithuania“ duomenimis, vien pernai informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus bendra Vilniaus mieste esančių startuolių vertė siekė 7,7 mlrd. eurų, o finansinių technologijų sektorius įvertintas 1,8 mlrd. eurų. Augantys startuoliai susiduria su aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu, o šiai problemai spręsti neretai žvalgomasi darbuotojų iš užsienio. Tyrimai rodo, kad net 4 iš 5 į sostinę persikėlusių užsieniečių, o tarp jų ir IT specialistų, miestą vertina teigiamai ir džiaugiasi šiuo sprendimu.
Specialistai kalba apie profesinį perdegimą
Vilniuje vykusioje tarptautinėje programinės įrangos kūrėjų konferencijoje „DevDays“, kelti klausimai ne tik apie technologijų diegimo ir programavimo praktiką, bet ir apie profesinio perdegimo keliamus iššūkius. Pastebėta, kad į Lietuvos sostinę gyventi atvykstantys užsieniečiai ieško ne tik geresnių darbo sąlygų, bet ir palankesnio darbo bei gyvenimo balanso. Išskirta, kad užsienio šalyse aukštųjų technologijų sektoriuje dirbantys specialistai susiduria su profesinį perdegimą sukeliančiomis darbo sąlygomis. Taip pat persikelti į Vilnių, kur veikia 9 iš 10 lietuviškų startuolių, skatina ir palankios galimybės sparčiau kopti karjeros laiptais: sąlyginai mažesnė konkurencija, greitesnis kelias iki aukštų pozicijų. Užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė išskiria ir daugiau priežasčių, dėl kurių šie specialistai persikelia dirbti į Vilnių.
„Užsienyje aukštųjų technologijų sektoriaus darbuotojams įprastai tenka dirbti ilgas darbo valandas, dažnai reiškiančias ir papildomus viršvalandžius. Be to, šie specialistai susiduria su paramos darbe trūkumu ir miglotomis darbo keitimo galimybėmis. Prie neigiamų emocijų prisideda ir tai, kad Europos ar pasaulio didmiesčiuose gyventojų skaičius yra gana didelis, o tai pasireiškia tiek didele gyvenimo skuba, tiek žalių plotų trūkumu. Galiausiai, šie išvardinti veiksniai lemia mažesnį dėmesio skyrimą šeimai ir draugams ar net sukuria socialinės izoliacijos vaizdinį. Tai veda prie profesinio perdegimo ir žaloja emocinę sveikatą“, – sako I. Laučienė.
Pagrindinis iššūkis – kalbos barjeras
Kaip ir kiekvienoje svečioje šalyje, atvykę čia dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai susiduria su tam tikrais iššūkiais. I. Laučienės teigimu, pirmiausia užsieniečiai susiduria su biurokratiniais sunkumais.
„Vienas iš pirmųjų iššūkių persikėlus gyventi į bet kurią šalį yra biurokratiniai procesai. Daugiausia su tuo susiduria ne ES šalių piliečiai, kuriems yra būtina viza ar leidimas gyventi. Taip pat, nuo pat atvykimo būtina susitvarkyti dokumentus Migracijos departamente. Užsieniečiai atvykę į Lietuvą gali kreiptis į „International House Vilnius“, kurio specialistai pagelbės atvykstant užsieniečiams su migracijos ar relokacijos procesais. Visgi, prieš atvykstant rekomenduojame užsieniečiams pasidomėti laukiančiais iššūkiais, kad nekiltų papildomų nesklandumų ir jie šalyje galėtų įsikurti greičiau ir paprasčiau“, – sako užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro vadovė.
Persikeliantiems į Vilnių darbuotojams dažnai tenka susidurti ir su nauja, jiems prieš tai dar negirdėta kalba. Ekspertė teigia, kad pastangos ją išmokti užsieniečiams gali duoti teigiamą postūmį lengvesnei integracijai.
„Iš savo patirties matome, kad persikeliantys gyventi į Vilnių susiduria su kalbos barjeru. Lietuvių kalba yra gana sudėtinga, tad ji atvykusiems gali kelti sunkumų. Nors jaunoji lietuvių karta puikiai kalba angliškai, visgi dažnai užsieniečiams patariame naudoti įvairias vertimo programėles. Kiek vėliau, jau gyvenant šalyje, rekomenduojame įgyti kalbos pagrindus specialiuose kursuose. Jų yra skirtingų: pagal kalbos lygį, besimokančiojo tikslus, taip pat kursus galima rinktis tiek mokamus, tiek nemokamus. Kalbos mokėjimas ar pagrindai neabejotinai palengvins gyvenimą šalyje bei leis lengviau susirasti darbą ar suprasti kultūrinius procesus“, – pataria I. Laučienė.
Vilniaus privalumai prieš kitus pasaulio didmiesčius
Persikėlę gyventi į Vilnių, aukštos kvalifikacijos specialistai pastebi miesto privalumus tiek darbo metu, tiek ir planuojant savo laisvalaikį. Dažnas iš jų išskiria ir valstybinių bei miesto institucijų suteikiamą pagalbą iškilus nenumatytiems klausimams. Pasak I. Laučienės, Vilniuje užsieniečiai patiria subalansuoto gyvenimo būdo teikiamas naudas: darbovietėse atvykusieji dirba lanksčiomis darbo valandomis, turi galimybę dirbti nuotoliu, o po darbo greitai gali pasiekti parkus ir kitas žaliąsias erdves.
„Dažnas į Vilnių persikėlęs gyventi užsienietis nustemba pamatęs Vilniuje esančius žalius plotus, kuriuose žmonės gali leisti laiką po darbo bei užsiimti sportu. Didžioji dalis jų – lengvai pasiekiami pėsčiomis ar viešuoju transportu. Be šio privalumo užsieniečiai išskiria Vilniaus verslo bendruomenės supratimą ir palaikymą. Mieste gausu įvairių kontaktų užmezgimo renginių ir profesinių tobulėjimo galimybių, kurios dirbantiems gali padėti rasti reikiamą paramą“, – pažymi „International House VIlnius“ vadovė.
Siekiantiems integruotis siūlo dalyvauti kultūriniuose renginiuose
Vilniuje gausu įvairių integracijos programų: nuo susipažinti su vietiniais ir užsieniečių bendruomene skirtos „BeFriend“ iki įvairių „International House Vilnius“ siūlomų veiklų ir net specialių festivalių. Visgi, pasak ekspertės, norint sėkmingiau integruotis į visuomenę, užsieniečiai turėtų pažinti vietines tradicijas.
„Vilniuje yra gausu įvairiausių kultūrinių renginių bei švenčių, todėl užsieniečiui, kuris nori tinkamai integruotis į visuomenę, derėtų juose apsilankyti. Lietuvoje turime begalę papročių ir istorinių kontekstų, kuriuos gali perprasti tik bendraudamas su vietiniais gyventojais. Todėl stengiamės užsieniečiams parodyti, kad mieste reikia būti atviru, įsiklausyti į vietinius ir stengtis priimti lietuviams svarbius gyvenimo aspektus. Visą tai padarius į Lietuvos visuomenę integruotis bus daug paprasčiau“, – sako I. Laučienė.
Tarptautinė „DevDays“ konferencijoje buvo aptariami iššūkiai bei galimybės vystant programinę įrangą bei skatinamas šioje srityje dirbančių darbuotojų tobulėjimas. Konferencijoje kalbėta apie dirbtinį intelektą, programinės įrangos dizainą, lyderystę, informacijos analizės ir kitomis programinės įrangos kūrėjams svarbiomis temomis. Konferencijoje savo pranešimus skaitė lektoriai iš Švedijos, Prancūzijos, Italijos, JAV, Lietuvos ir kitų, didelius pasiekimus aukštųjų technologijų srityje fiksuojančių valstybių.
