Lietuvoje ruošiantis sostinės A. Goštauto gatvėje planuojamam didžiausiam valstybės biurų projektui, estų „superministerijos“ pavyzdys rodo, kad vien energijos kaštus galima sumažinti dvigubai. Vis dėlto tokių centralizuotų „valdžios namų“ tikslai kinta ir nebėra grįsti vien primityviu taupymu – šiuolaikiški valdžios institucijoms kuriami kompleksai leidžia realizuoti tvarumo įsipareigojimus, bendradarbiavimą, sinergiją tarp institucijų. Pavyzdžiui, norvegai, britai iš esmės keičia požiūrį į valdžios atstovų darbo vietas bei jų įtaką valdymo efektyvumui.
Didžiąją dalį ministerijų apgyvendinus viename komplekse A. Goštauto gatvėje, valstybė per metus sutaupys apie 3 mln. eurų nekilnojamo turto (NT) išlaikymo sąnaudų, rodo projektą įgyvendinančio Turto banko skaičiavimai. Efektyvus ir tvarus valstybės NT valdymas yra vienas esminių motyvų centralizuoti valdžios institucijas po vienu stogu.
Estijos pavyzdys rodo, kad tai pasiteisina – ministerijų kompleksas vien energijos kaštus leido sumažinti dvigubai ir tai itin ryškiai pasijuto šoktelėjus energijos išteklių kainoms. Centralizuota ministerijų būstinė Taline – estai ją praminė „superministerija“, – pastatyta prieš septynerius metus, tuomet čia įsikūrė keturios ministerijos. Tačiau pastaruoju metu ankstesni taupymo ir tvarumo motyvai transformuojasi. Ministerijų biurų kompleksas tarnauja ir kaip vykstančios ministerijų reorganizacijos įrankis – priimtas sprendimas komplekse įkurdinti dar dvi ministerijas su maždaug tūkstančiu darbuotojų ir taip pagerinti institucijų bendradarbiavimo bei priimamų sprendimų efektyvumą.
Vyriausybės kvartalas Osle
Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Vyriausybės kvartalas kyla ir Norvegijos sostinėje Osle. Pagal planą, naujasis ministerijų kvartalas čia turi būti baigtas 2030 m. Jame įsikurs visos šalies ministerijos išskyrus Gynybos.
Osle kylantis kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei A. Goštauto kvartalo transformacijos projektas Lietuvoje. Iššūkiai ir klausimai, kuriuos sprendžia norvegai panašūs: susisiekimas, saugumas, siekis kurti naują, atvirą ir bendradarbiaujančią ministerijų bendruomenę.
Vyriausybės kvartalo projektą paskatino 2011-ųjų liepos 22-ąją Andreso Breiviko įvykdytas teroro aktas. Nors daug diskutuota dėl kvartalo vietos, Norvegijoje apsispręsta statyti naują Vyriausybės kvartalą miesto centre, toje pat vietoje, kur ir įvyko sprogimas.
„Tokį sprendimą nulėmė daug kruopščiai išdiskutuotų argumentų. Vienas jų – socialinis aspektas, tikimasi, kad šis projektas padės keisti kultūrą ir skatins bendradarbiauti. Siekiama, kad formuotųsi ministerijų bendruomenė, kurioje būtų bendradarbiaujama daugiau nei tai buvo daroma iki šiol“, – projektą pristatė Norvegijos Vyriausybės kvartalo projekto direktorius Jardas Bringedalas.
Siekiant kurti bendradarbiavimo kultūrą, naujieji biurai planuojami vadovaujantis veiklos pobūdžio koncepcija (angl. activity based offices). Ministerijų ir Vyriausybės darbuotojai galės dirbti kur jiems patogiau, siekiant atlikti skirtingas užduotis. Taip norima užtikrinti lankstumą ir geras sąlygas bendradarbiavimui.
Kvartale planuojamos viešos erdvės, čia veiks kavinė, biblioteka, bus įkurtas parkas, dviračių takai.
Valdžios „hub‘ai“ Didžiojoje Britanijoje
Pokyčiai vyksta ir kitose šalyse. Kuo efektyvesnio valstybės turto valdymo siekianti Didžiosios Britanijoje Vyriausybės turto valdymo agentūra (angl. Government Property Agency), įsitikinusi, kad valstybės tarnautojų darbo vietų specifika turi reikšmingos įtakos viešojo sektoriaus paslaugų kokybei.
„Ateityje matysime visai kitokias viešąsias paslaugas. Vien darbuotojų suspaudimas į mažesnius biurus ar darbas namuose savaime nesuteiks efektyvesnių paslaugų vietos žmonėms. Jei norima pasiekti realią naudą, turto mažinimą turi lydėti žmonės ir tinkama organizacija“, – pastebi Stephenas Jacobsas, programos „One Public Estate“ vyresnysis vadovas.
Minėtos programos kontekste Vyriausybės turto valdymo agentūra praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad iš Londono į keturis valdžios centrus (angl. hub) regionuose perkels 22 tūkst. darbo vietų, o šie centrai bus išsidėstys po visą šalį – nuo Škotijos iki Velso (Aberdyne, Darlingtone, Didžiajame Mančesteryje ir Reksame). Britų valdžia teigia, kad taip skatins bendradarbiavimą su regionais ir sudaryti daugiau galimybių įsidarbinti gyvenantiems juose.
Tai – tik dalis pokyčių. Agentūra dar 2022 metais paskelbė gaires valdžios atstovų darbo vietai skatindama hibridinį darbo modelį bei bendradarbiavimo erdves.
„Gali būti naudojamos įvairios darbo vietos, įskaitant biurus, namus ir trečiųjų šalių erdves, pvz., bibliotekas ir kavines. Norint dirbti ir kurti bendruomenę, reikia įvairių tipų erdvių, nepaisant to, kaip ir kur žmonės pasirenka dirbti“, – skelbta gairėse, kurios atspindėjo pokyčius istoriškai konservatyvioje visuomenėje.
Ministerijų komplekso nauda ne vien finansinė
Plėtojant Lietuvis ministerijų būstinę taip pat siekiama modernizuoti ne tik pastatus, bet ir darbo vietas, ir apskritai darbo kultūrą. Naujasis kompleksas bus plėtojamas kaip modernūs biurai, įvertinti aukščiausiais tvarumo sertifikatais už darną su aplinka bei darbuotojams užtikrinamą gerovę. Žvelgiant į darbo vietas, vieno žmogaus darbo vietai čia numatyta apie 13 kv. m ploto, kuris planuojamas atsižvelgiant ir į hibridinio darbo modelio taikymą.
„Metų pradžioje didmiesčiuose atlikome gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad trečdalis dirbančiųjų biudžetinėse įstaigose savo darbo vietoje labiausiai pasigenda šiuolaikinių modernių biurų atributų, skatinančių bendrystę – kaip socializacijos, poilsio, susitikimų erdvės. Tai rodo, jog senos statybos administracinės patalpos trukdo adaptuoti šių dienų darbo kultūrą viešajame sektoriuje, kuri orientuota į komandiškumą ir bendradarbiavimą. Todėl naujosios ministerijų būstinės tikslai ir nauda nėra vien finansiniai“, – teigia Ernestas Česokas, laikinasis Turto banko vadovas.
