Kai dauguma verslininkų kaip maldelę kartoja, kad „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai“, dalis prekyba internetine arba tiesioginiais pardavimais užsiimančių verslininkų žengia į fizines pardavimo vietas, nes… internetu neparagausi, neužuosi ir nepačiupinėsi.
Internete neparagausi…
„Mūsų produktas išskirtinis, tačiau tą išskirtinumą galima pajausti tik paragavus, pauosčius. Paaiškinti kuo skiriasi pramoniniu būdu ir natūraliai saulėje džiovintas ekologiškas pomidoras ar vynuogė internetinėje parduotuvėje – neįmanoma. O žmonės iš patirties dar nelabai žino tokių dalykų“, – sako „Gamtos bučinys“ vadovas Donatas Pauliukonis.
Kol kas tik internete ekologiškomis džiovintomis uogomis, riešutais ir augalinėmis pastomis prekiaujančios bendrovės vadovas sako, kad pradėjus veiklą gan greit suprato, kad reikia ieškoti gyvo kontakto su žmogumi.
„Mes galime parašyti, kad mūsų parduodama lukštentų kanapių pasta yra ekologiška, malta akmens girnomis, bet ką tai duoda žmogui, kuris nežino net kas ta kanapių pasta yra ir ką su ja daryti? Manau, kad turguje, kur bus didesnis žmonių srautas, prieis, paragaus, palygins ir pamėgs arba ne. Galbūt vėliau pirks internete, bet internete juk to pirmo paragavimo nebus“, – aiškina D. Pauliukonis, kodėl nusprendė įrengti fizinę prekybos vietą netrukus Vilniuje atsidarysiančiame „Benedikto turguje“.
Pirkėjai į internetą ateina iš turgaus
Verslininkui pritaria ir bendrovės „Ekomarket“ bendrasavininkė Jūratė Baršauskienė, internete prekiaujanti ekologiškais Lietuvos ūkininkų produktais.
„Stragių ekologinio ūkio bei kitų ūkininkų išaugintais produktais prekiaujame ir gyvai, ūkininkų turgeliuose, ir interneto parduotuvėje. Pastebėjome, kad daugiau žmonių po gyvo susitikimo turguje ateina į internetą, nei atvirkščiai. Ekologiški produktai populiarūs, bet tai vis tiek produktas, kurio prieš perkant norisi paragauti, o kai jau žinai skonį, galima ir internetu nusipirkti“, – sako J. Baršauskienė.
Taip pat, pasak moters, fizinė prekybos vieta suteikia daugiau galimybių. Jei internetu „Ekomarket“ prekiauja tik produktais, nuolatinėje fizinėje prekybos vietoje ketina pasiūlyti ir užkandžių.
Prekybos vietą „Ekomarket“ taip pat pasirinko gruodį duris atversiančiame „Benedikto turguje“. „Svarstėme įvairius variantus, tačiau atskira parduotuvėlė yra gana izoliuota ir, kaip ir interneto parduotuvės atveju, apie ją klientas turi žinoti, kad galėtų ateiti, o turguje bus nuolatinis žmonių srautas. Nuolatinė prekyvietės vieta leis įsikurti geriau, nei tik tam tikromis dienomis veikiantys ūkininkų turgeliai“, – dėsto J. Baršauskienė.
Galimybė parduoti šviežią maistą
Turgų, kaip idealią verslo plėtros vietą mato ir maistiniais augalų daigais bei sėklomis prekiaujančios bendrovės „Saudaiga“ vadovas Gytis Antanauskas. „Iki šiol prekiavome tik tiesiogiai su mažmenininkais, tiekėme daigus restoranams, kavinėms, interneto parduotuvėms, kitiems tarpininkams tarp mūsų ir kliento. Bet norime plėstis ir užmegzti tiesioginį kontaktą su pirkėju. Turgus, tai vieta, kur tą galima padaryti paprasčiausiai“, – sako G. Antanauskas.
Naujajame turguje verslininkas planuoja ne tik prekiauti daigais, bet užsiimti ir tam tikra švietėjiška veikla. „Pardavinėsime daigyklas bei sėklas daiginimui, dalinsimės daiginimo patirtimi, kad sveiko maisto gerbėjai galėtų daigais apsirūpinti savo namuose ir valgyti juos visiškai šviežius“, – dalinasi planais G. Antanauskas.
Pasak daigus auginančio vyro, galimybė turguje prekiauti šviežiais daigais – taip pat viena priežasčių, paskatinusi rinktis būtent šią prekybos vietą. „Dabar įsigyti valgomų daigų, tarkim saulėgrąžų, ne problema. Tačiau jie skaniausi visai švieži – 1–2 dienų. O prekybos centruose juos daigina net ir penkias dienas, bet tada jau visai kitas skonis“, – dalinasi patirtimi G. Antanauskas.
