Sena ir dar iki šiol neišspęstą problema – kur gyvenantiems daugiabučiuose grįžusiems po darbų palikti automobilius. Ekspertai pabrėžia, kad vietų automobiliams trūkumas matomas ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Savivaldybės imasi įvairiausių būtų, bet dažniausiai tai būna žaliųjų zonų mažinimas plečiant stovėjimo aikšteles. Ekspertai mato ir naujų sprendimo būdų, pavyzdžiui – daugiaaukštės stovėjimo aikštelės arba sutartys su prekybos centrais, praneša LNK.
Kalbinti vilniečiai neslėpė, kad daugiabučių aikštelėse nėra, kur statyti automobilių, todėl tenka palikti juos ir ant pievos, kur tik randa vietos. Šeimos turi ne po vieną, o kelis ar daugiau automobilių. Miestiečiai pažymi, kad su problema dažniau susiduria senesnių rajonų gyventojai. Apie daugiabučių gyvenamųjų namų automobilių aikštelių problemas pokalbis su „Vilnius Tech“ profesoriumi Vidu Žurauliu.
– Iš kur kyla problemos?
– Problemų atsirado projektuojant kitoms žmonių realijoms, kitokiems poreikiams. Tikrai nebuvo skaičiuojama tokiam skaičiui transporto priemonių, kurias naktį reikia kažkur pastatyti. Naujai statomuose ar atnaujinamuose kiemuose situacija geresnė. Manau, kiekvienas ar didžioji dalis esame susidūrę, kai sudėtinga rasti vietą, kur pastatyti automobilį.
– Kokia tai problema Lietuvos mastu?
– Problema pagrindiniuose didžiuosiuose miestuose. Maži miesteliai pagal demografinę padėtį nedidėja, o pagrindiniai – plečiasi. Natūralu, kad problemos tampa tik aktualesnės.
– Daugiabučiai vienodi, vietos automobiliams irgi, tačiau miestai skirtingi ir jų dydis skiriasi.
– Taip, skiriasi ir gyventojų pragyvenimo lygis. Mažuose miesteliuose kai kurie išsiverčia su vienu automobiliu, didmiestyje turi daugiau mobilumo poreikių, veža vaikus, važiuoja darbo reikalais. Kartais šeima turi du ar daugiau automobilių.
– Ar tai automobilių ir daugiabučių klausimo problema?
– Tai gana plati problema. Mūsų supratimas apie mobilumą, žvelgiant iš tvaraus vartojimo pusės, turėtų būti permąstomas. Tikiuosi, ateinantys dešimtmečiai turėtų keistis į gerąją pusę, kai mažinsime asmeninių automobilių skaičių, įsitrauksime į dalijimosi paslaugas. Naujosios kartos jau kitaip žiūrės. Šiandien dar turime gyventi ir verstis su šiomis problemomis.
– Ką galėtume padaryti ir kas daroma posovietinėse valstybėse, kur didžiulės problemos?
– Jeigu renovuojamas senos statybos daugiabutis, būtina neužmiršti ir jo prieigų, infrastruktūros, kad būtų išplėstas statymo vietų skaičius, optimizuotas plotas. Jeigu buvo galimybė lygiagrečiai statyti automobilį, stačiai išplėtus tą zoną keletą metrų jau dvigubina vietų skaičių. Su didesnėmis investicijomis atsiranda daugiau parkavimo vietų. Reikia neužmiršti išnaudoti aikštelių, kurios yra prekybos centruose.
– Taip, susidaro kontroversiška situacija, kai daugiabučių namų aikštelės užkištos, o priešais esančio prekybos centro – tuščios.
– Prekybos centrai arti gyvenamųjų rajonų ir tikrai galėtų aikštelės būti efektyviau išnaudojamos. Dalis naudojama, tačiau verslininkai turi savų interesų. Naktis – metas, kada įmanoma prižiūrėti, reikia rasti sprendimą, kad abi pusės nenukentėtų. Nereikėtų mažinti parkų, žaliųjų zonų, įrengiant plačias aikšteles, o išnaudoti tai, kad jau yra. Tai – tvarumas.
– Ar reikėtų savivaldybei įsikišti ir padėti, kad prekybos centrai leistų statyti automobilius?
– Tai gyventojų interesas. Jie moka mokesčius į savivaldybės biudžetą ir tikisi savivaldybės atsako. Jie turėtų dalyvauti derinimo procese, įsikišti tarp verslininkų ir gyventojų, kad būtų užtikrintas gerbūvis.
Šaltinis: LNK
