Kol Europa laukia vasaros karščių ir sprendžia geriamojo vandens tiekimo užtikrinimo klausimus, Lietuva ir Vilniaus regionas ją pasitinka ramiai. Pasak didžiausios šalyje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ ekspertų, Vilniaus regione turime giluminius tyro vandens klodus, tad prasidėjus ekstremaliems karščiams ir galimoms sausroms bendrovė yra pasiruošusi dirbti pilnu pajėgumu, kad miesto ir aplinkinių rajonų gyventojai per karščius nepritrūktų vandens.
Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, per pastarąjį dešimtmetį vis šiltėjantys orai ir užsitęsiančios sausros daugeliui Pietų Europos šalių kelia iššūkių, nes dėl vandens trūkumo ne tik tenka riboti jo tiekimo kiekį, laiką, bet ir spręsti, kaip juo apsirūpinti, pvz., importuoti laivais ar gėlinti jūros vandenį.
„Netipiškai karšti orai ir hidrologinės sausros vis dažniau apsilanko ne tik Vidurio Europoje, Skandinavijoje, bet ir Baltijos šalyse. Tačiau priešingai nei Pietų šalys, Baltijos šalyse turime pakankamus geriamojo vandens išteklius.
Vilniaus regionas šiame kontekste išsiskiria tuo, kad turime išskirtinius požeminio gėlo vandens klodus – didžioji dalis vandens mus pasiekia natūraliai filtruotas iš kelių dešimčių metrų gylio. Tokio vandens klodai ir prižiūrima infrastruktūra leidžia užtikrinti sklandų jo tiekimą ir turi įtakos gyvenimo kokybei mieste ir regione, didina sostinės patrauklumą“, – sako S. Savickas.
Gegužę – rekordinis vandens suvartojimas
Dėl neįprastai šiltos gegužės „Vilniaus vandenų“ ekspertai jau paskutinį pavasario mėnesį stebėjo išaugusį vandens vartojimą. Gegužės 28 d. buvo fiksuotas rekordinis šių metų vandens suvartojimas – per parą Vilniaus miestui buvo patiekta 109,9 tūkst. kubinių metrų vandens, tai dešimtadaliu daugiau nei įprasta. Iš viso gegužę fiksuota net 12 dienų, kai Vilniaus miesto gyventojams patiekto vandens kiekis viršijo 100 tūkst. kubinių metrų per parą.
„Lietuvoje vandens suvartojimas smarkiai priklauso nuo metų laiko ir tradiciškai šiltuoju metų laiku fiksuojame daugiau vandens suvartojimo pikų. Šios gegužės vandens vartojimo tendencijos parodo ne tik pakitusią gyventojų elgseną, bet ir mūsų infrastruktūros atsparumą. Žinome, kad vandens vartojimas sausomis ir karštomis dienomis auga ir esame pasirengę dažnėjančioms karščio bangoms“, – sako S. Savickas.
Anot jo, užėjus karščiams vandens tiekimas sostinėje ir aplink esančiuose regionuose išliks stabilus. Tačiau „Vilniaus vandenys“ prašo gyventojus būti atsakingais ir vandenį vartoti taupiai, ypač jei jis skiriamas laistymui. Kaitros metu nuosavų namų gyventojai kviečiami laistymo sistemas įjungti vėlyvais vakarais – nuo 22 valandos, kai vandens vartojimo pikas jau būna atslūgęs, o ir laistymo poveikis išlieka ilgiau negu dieninės kaitros metu.
Mieste daugėja geriamojo vandens stotelių
Geriamojo vandens tiekimui viešosiose erdvėse „Vilniaus vandenys“ yra pasiruošę – nuo balandžio vidurio Vilniuje veikia 40 stacionarių vandens stotelių tinklas, dar 7 mobiliųjų vandens stotelių vietos judriausiose miesto erdvėse per vasarą keičiasi atsižvelgiant į srautus. Vandens stotelių vietas galima surasti interaktyviame žemėlapyje, kuriam vilniečiai gali matyti ne tik išgerto vandens kiekį, bet ir savo pėdsaką tausojant aplinką ir renkantis vandenį iš čiaupo.
„Vilniaus vandenų“ užsakymu bendrovės „Spinter“ 2024 m. balandžio mėn. atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas vilnietis išeidamas iš namų su savimi visada arba dažniausiai pasiima ir vandens gertuvę ir ją periodiškai pasipildo vandeniu.
„Vilniaus vandenų“ duomenimis, daugiausiai vandens vilniečiai iš lauko vandens stotelių išgeria sporto ir laisvalaikio vietose – prie Baltojo tilto ir Vingio parke.
