Pagaliau vėl pradėjęs augti, namų ūkių vartojimas ir aukštas investicijų lygis gaivina daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustytą šalies ekonomiką, informuoja Lietuvos bankas
Atsigaunant lietuviškų prekių ir paslaugų paklausai eksporto rinkose ir švelnėjant pinigų politikai, Lietuvos ekonomika šiemet, prognozuojama, augs beveik 2 proc., o kitąmet plėtra paspartės iki kiek daugiau nei 3 proc.
Lietuvos bankas sako, jog atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ir euro zonos ekonomikų raidą, vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį Lietuvos gyventojai turėtų pasiekti apie 2037 m.
„Pagaliau šalies ekonomikoje matome ilgai lauktas permainas – sąstingio kaustyta ekonomika rodo atsigavimo ženklus. Pildosi ankstesnė mūsų prognozė, kad šiemet matysime pagyvėjimą ir jau kitąmet ūkio plėtra turėtų grįžti arčiau įprasto daugiamečio tempo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas padidės 1,9 proc. Palyginti su kovo mėn., prognozė pagerinta 0,3 proc. punkto. Kitų ir 2026 m. BVP prognozė nekeičiama – rodiklis turėtų padidėti atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc.
Labiausiai prie ekonomikos plėtros prisideda namų ūkių vartojimo išlaidos. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimo išlaidos viršijo prieš infliacijos šuolį pasiektą aukščiausią lygį. Jų augimą palaikys išliksiantis spartus gyventojų pajamų didėjimas, teigiamos įtakos taip pat turės lėčiau didėsiančios kainos, gerėjantys gyventojų lūkesčiai, darbuotojams palanki padėtis darbo rinkoje. Prognozuojama, kad vartojimo išlaidos po pernykščio 1,1 proc. nuosmukio padidės 3,4 proc. šiemet ir po 3,7 proc. kitąmet ir 2026 m.
Kito ekonomikos variklio – eksporto – raidą palankiai veiks neprarastas konkurencingumas ir atsigaunanti išorės paklausa. Tiesa, 2024–2026 m. išorės paklausa augs lėčiau nei ilgalaikis vidurkis, todėl ir eksporto plėtra turėtų būti vangesnė, nei buvo prieš COVID pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,2 proc., o kitąmet – dar 3,7 proc.
Prie BVP plėtros prisidės ir didėsiančios investicijos. Jau pernai investicijų lygis, palyginti su BVP, sudarė 24 proc. ir buvo aukščiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Šiemet investicijų apimtis turėtų išaugti 4,5 proc., o kitąmet – dar 4,1 proc. Prie didesnės jų apimties šiemet reikšmingai turėtų prisidėti ir toliau gausėsiančios lėšos iš ES paramos fondų, o vidutiniu laikotarpiu jas vis stipriau teigiamai veiks auganti ekonomika.
Darbo rinkoje padėtis tebėra palanki dirbantiesiems, įtampa joje slopsta ir grįžta į tvaresnės raidos kelią. Darbo užmokestis turėtų ir toliau didėti palyginti sparčiai, tačiau jau lėčiau nei ankstesniais metais. Numatoma, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2, o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc. Vis dėlto net ir toks sulėtėjęs darbo užmokesčio augimas, vertinant iš daugiametės perspektyvos, yra palyginti spartus. Pavyzdžiui, per dešimtmetį iki ekonomiką sukrėtusio pandemijos šoko darbo užmokestis šalyje augdavo vidutiniškai po 5,5 proc. per metus.
Atslūgus žaliavų kainoms, o įtampai darbo rinkoje pamažu slopstant, prognozuojama, kad mėnesinė kainų raida bus artima įprastiems pokyčiams. Prognozuojama, kad infliacija 2024 m. sudarys 1,2 proc. Išblėsus infliaciją mažinančiam žaliavų kainų poveikiui, 2025 ir 2026 m. infliacija padidės iki 2,4 proc. Kainos kils Lietuvai, kaip vis dar artėjančiai prie Vakarų Europos ekonomikos pragyvenimo lygio, įprastu tempu.
Lietuva per dvidešimt narystės ES metų reikšmingai sumažino atsilikimą nuo Vakarų Europos – nuo 45 proc. euro zonos vidurkio 2004 m. iki 83 proc. 2023 m. Tai sparčiausias pragyvenimo lygio augimas tarp Baltijos šalių. Vis dėlto įveikti likusią atkarpą iki euro zonos vidurkio nebus lengva. Ateityje Lietuvai teks dorotis su viešosiomis išlaidomis, susijusiomis su senėjančia visuomene, pavyzdžiui, pensijoms, sveikatos apsaugai. Siekiant perorientuoti ekonomiką į didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimą, reikėtų padvigubinti investicijas į inovacijas, tyrimus ir intelektinę nuosavybę. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ir euro zonos ekonomikų raidą, vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį Lietuvos gyventojai turėtų pasiekti apie 2037 m.
