Seimas pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui – pokyčiai palies beveik 50 tūkst. nuo tremties, represijų, okupacijos ir agresijos, o taip pat dėl Sausio 13-osios įvykių nukentėjusiųjų žmonių.
Už pataisas ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 19 susilaikė.
Pirmuoju etapu – nuo liepos – ketinama keisti pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo tvarką.
Pakeitimais siekiama beveik dvigubai padidinti tik nukentėjusių žmonių valstybines pensijas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas piktinosi, kad pataisas paskatino artėjantys rinkimai į Seimą.
„Vienai žmonių kategorijai padarome, o kitos paliekamos kitoms valdžioms. Reikia atnešti visų valstybines pensijas“, – teigė jis.
Tuo metu to paties komiteto pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad kalbėti reikia ne apie rinkimų šou, o apie teisingumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime anksčiau yra sakiusi, kad valstybinių pensijų reformos pradžiai šių metų biudžete lėšos jau yra numatytos.
Pasak jos, nukentėjusiųjų valstybines pensijas, kurių skyrimas reglamentuojamas pirmame etape, gauna apie 48 tūkst. asmenų.
Ministrės teigimu, nuo liepos valstybinės pensijos vidutiniškai didėtų nuo 77 eurų iki 144 eurų arba 87 proc. – tokiu būdu nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis būtų priartintas prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio.
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pataisas pristatydama Seimui teigė, kad po pirmojo reformos etapo įteisinimo būtų siūloma pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą. Teisėjų valstybinių pensijų pokyčiai būtų peržiūrimi paskiausiai – jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
Dabar valstybinių pensijų ir rentų skyrimą reguliuoja keli įstatymai, o po reformos – vienintelis Valstybinių pensijų įstatymas.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
