Vis daugiau keleivių Lietuvoje, įsigijusių kelis atskirus skrydžius kelionei su persėdimu, kreipiasi dėl kompensacijų į keleivių teisių gynėjus. Pasak „Oro skundo“ įkūrėjo Balio Rimkaus, išpopuliarėjus skrydžių užsakymo platformoms „Scyscanner“, „Kiwi“, „Kayak“, „Google Flights“ ir kitoms, gerokai padaugėjo ir keleivių skundų. Ekspertas patarė, kaip išvengti problemų perkant skrydžius su persėdimu ir įvardijo dažniausiai keleivių daromas klaidas.
Kaip teigia oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus, kelių atskirų, bet ne jungiamųjų skrydžių bilietus įsigijusių keleivių skundų skaičius šiemet gerokai padidėjo.
„Dažnai keleiviai galvoja, kad jų įsigyti skrydžiai su persėdimu yra jungiamieji, o iš tikrųjų jie nusiperka atskirus skrydžius. Labai dažnai tokie skrydžiai būna įsigyjami per populiarias skrydžių užsakymo platformas.
Tai reiškia, kad jei pirmasis skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas, antrojo skrydžio bilietas nėra apsaugotas ir keleivis gali prarasti už jį sumokėtus pinigus. Be to, galite patirti ir kitų nepatogumų, nes oro linijos nebus atsakingos už jūsų antrąjį skrydį – bus vertinama, kad keleivis į skrydį paprasčiausiai neatvyko. Deja, dėl to atsakomybė tenka pačiam keleiviui ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus ar gauti kompensaciją, tikėtis nakvynės ar maitinimo išlaidų atlyginimo tokiu atveju nėra jokių galimybių. Viena, ką tikrai galime padaryti, tai informuoti keleivius apie tokias rizikas ir patarti, kaip tokių problemų galima išvengti“, – pažymi „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.
Rinktis atskirus, o ne jungiamuosius skrydžius keleivius dažnai paskatina galimybė sutaupyti. Tokie bilietai gali kainuoti ir kelis šimtus eurų pigiau nei jungiamieji skrydžiai. Tad kai skrenda daugiau asmenų, pavyzdžiui, šeima su vaikais, susidaro gana didelis skirtumas. O kad sutrikę skrydžiai gali reikšti ne tik prarastus pinigus, bet ir nemažai streso, keleiviai dažnai neįvertina.
Kiti keleiviai, kaip išnagrinėjus gaunamus skundus pastebi B. Rimkus, ieškodami tinkamų bilietų per skrydžių paieškos ir užsakymo platformas dažnai neatkreipia dėmesio, kad įsigijo ne saugesnį jungiamąjį, o atskirus skrydžius. Skrydžių užsakymo platformos tokius skrydžių derinius dažnai pažymi naudodamos anglų kalbos terminą „self-transfer“ (savarankiškas persėdimas), tačiau keleiviai neįsigilina, ką iš tikrųjų šis terminas reiškia, ir tikrąjį skirtumą supranta tik tuomet, kai kelionė sutriko ar kilo nemenkų finansinių pasekmių.
Pasak B. Rimkaus, dalis keleivių gerai neįvertina su savarankiškais persėdimais susijusios rizikos ir dėl kalbos barjero.
Norite išvengti problemų? Pataria įsidėmėti svarbią taisyklę
Tad į ką patartina atkreipti dėmesį, kai tenka keliauti su persėdimu, norint išvengti ne tik išlaidų, bet ir papildomo galvos skausmo? Oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus ragina įsidėmėti vieną svarbią taisyklę.
„Jei perkate žemų kaštų oro linijų, tokių kaip „Ryanair“, „Wizzair“ ar „EasyJet“ skrydžius su persėdimu, beveik visuomet galite būti tikri, kad tai bus ne jungiamieji, o atskiri skrydžiai.
Žemų kaštų oro linijos beveik niekada nesiūlo jungiamųjų skrydžių – jei ir siūlo, tokie atvejai yra labai retos išimtys. Tad jei planuojate jomis keliauti su persėdimu, kartu įsivertinkite ir galimus nesklandumus bei išlaidas“, – pataria „Oro skundo“ ekspertas B. Rimkus.
Kas kita – taip vadinamos tradicinės oro linijos, tokios kaip „Airbaltic“, „Lufthansa“, „SAS“, „Finnair“ ar „Turkish Airlines“, kurios, skirtingai nei žemų kaštų oro vežėjai, priklauso tarptautiniams oro linijų aljansams arba turi susitarimus su kitomis tradicinėmis skrydžių bendrovėmis. Todėl, kai sutrinka jungiamasis skrydis, tradicinės skrydžių bendrovės paprastai operatyviai pasirūpina savo keleiviais naudodamos savo arba kitų aljanso narių bazę.
B. Rimkus taip pat atkreipia dėmesį, kad ypač rizikinga pirkti atskirus ne jungiamuosius skrydžius su nedideliu laiko skirtumu tarp skrydžių.
Pavyzdžiui, kai tarp atskirų skrydžių lieka tik pusantros valandos arba net dar mažiau – tokių variantų irgi neretai pasitaiko tarp platformų sugeneruotų maršrutų pasiūlymų. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad labai patogu, bet iš patirties matome, kad ir rizika tuomet didžiausia“, – pabrėžia pašnekovas.
Pasak eksperto, ypač dažnos ir itin apmaudžios yra tokios situacijos, kai pirmasis skrydis vėluoja mažiau nei tris valandas, nes tuomet keleiviams nepriklauso kompensacijos. Tuo tarpu antrais skrydis išvyksta laiku ir keleiviai tiesiog į nespėja į jį atvykti.
„Oro skundo“ ekspertas primena, kad kompensacijos gali priklausyti, kai skrydis vėluoja tris valandas arba daugiau dėl priežasčių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti.
„Taip pat visuomet rekomenduojame keleiviams atkreipti dėmesį, kad jiems svarbiausias yra ne lėktuvo išvykimo, o vartų uždarymo laikas. Net jei lėktuvas dar stovi, o jūs atvykote, kai vartai į skrydį jau yra uždaryti, į lėktuvą pateksite nebent dėl itin didelio oro linijų darbuotojų geranoriškumo“, – keleiviams pataria pašnekovas.
Oro linijų keleivių teisių ekspertas taip pat pasidalino vienu paprastu patarimu, kuris gali praversti tiems keleiviams, kurie neturi kitos galimybės, kaip tik rinktis atskirus ne jungiamuosius skrydžius.
„Žinoma, visuomet saugiausia yra skristi tiesioginiu skrydžiu. Po to saugumo skalėje rikiuojasi jungiamieji skrydžiai, bet jei tokios galimybės nėra ir vis dėlto tenka rinktis atskirus ir ne jungiamuosius skrydžius, vienas iš saugesnių variantų yra taip susiplanuoti kelionę, kad antrasis skrydis būtų tik kitą ar dar kitą dieną. Dalis keleivių renkasi tokį būdą, kai turi daugiau laiko ar skrenda per dar nelankytą miestą. Toks trumpas stabtelėjimas gali tapti visai smagiu kelionės akcentu, o kartu sumažėja ir nesklandumų keliaujant su persėdimu tikimybė“, – teigia ekspertas.
