Atsispiriant nuo šių metų pradžioje fiksuoto ekonominio aktyvumo paspartėjimo, šiemet Lietuvos ūkis augs sparčiau nei prognozuota kovą – 2,1 proc. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – 2024 metais kainų augimas sulėtės iki 1,1 proc. Tuo tarpu atlyginimai vidutiniškai augs 9,5 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą bei stiprins gyventojų perkamąją galią. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, numatomas tolesnis augimo stiprėjimas. Atnaujintos projekcijos rodo, kad šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta kovą, o infliacija mažės ženkliau. Darbo rinkai išliekant atspariai, atlyginimų augimas šiemet išliks spartus ir ženkliai viršys kainų augimo tempą. Tai lems, kad žmonių perkamoji galia šiemet viršys prieškarinį lygį, taip stiprinant vidaus vartojimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po nežymaus smuktelėjimo pernai, 2024 metais sustiprėjus paklausai vidaus ir užsienio rinkose, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) atsigaus – augimo tempas galėtų siekti 2,1 proc., o 2025–2027 metais paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Nepaisant šių metų pradžioje kiek ūgtelėjusio nedarbo, užimtų gyventojų skaičius šalyje išaugo 2,8 proc., o darbo jėgos pasiūla padidėjo net 3,3 proc. Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui dėl stiprios darbuotojų paklausos ir išaugusios jų pasiūlos užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,2 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuosekliai mažės.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas bus kiek nuosaikesnis nei pernai, tačiau išliks pakankamai spartus ir sudarys 9,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais (2025–2026 m.) darbo užmokestis galėtų augti kasmet po 6,4 proc.
Tiek šiemet, tiek kitais metais darbo užmokesčio augimas reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Numatoma, kad 2024 metais infliacijos tempas mažės sparčiau nei manyta šių metų kovo mėnesį ir sudarys 1,1 proc. Mažesnę infliaciją lems palankesnė vartotojams maisto produktų kainų raida ir sumažėjęs spaudimas neenerginių pramoninių prekių kainoms, taip pat palankesni tam tikri administruojamų kainų pokyčiai. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų išlikti artimas 2 proc.
Tęsiantis namų ūkių disponuojamų pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, tuo pačiu pagerėjus vartotojų lūkesčiams, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti daugiau nei po 3 proc. kasmet.
2024 metų birželį Europos Centrinis Bankas sumažino palūkanas, tačiau jos vis dar yra aukštame lygyje, todėl šiais metais investicinis procesas bus nuosaikus – išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) galėtų augti 3,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, gerėjant įmonių finansinei padėčiai, sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, esant poreikiui didinti šalies saugumą, energetinį efektyvumą ir investuoti į žaliąsias technologijas bei darbo našumą didinančias priemones, išlaidų BPKF augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.
Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sieks 2,3 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, kad 2025–2027 metais šio rodiklio metinis augimas galėtų siekti 4,2 proc.
Scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir atsiradus monetarinės politikos pokyčiams.
rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, investicijų į gynybą padidėjimas, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso ir kiti ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
